Birželio 17-ąją Klaipėdoje viešės ir didžiausias per visą uosto istoriją kruizinis laivas — 317 metrų ilgio laineris „Celebrity Eclipse“. Iš viso kruiziniais laivais šiemet į uostamiestį atplauks apie pusę šimto tūkstančių keleivių.
Vis dar neišnaudojamas potencialas
Iki 2002 m. kasmet į Klaipėdą užsukdavo vos keliolika kruizinių lainerių. Tikrasis kruizinės laivybos proveržis uoste prasidėjo 2003 m., kuomet čia buvo pastatytas kruizinių laivų terminalas. Jau tais pačiai metais sulaukta 30 laivų ir beveik 9 tūkstančių keleivių. Jų skaičius kasmet augo — 2007-aisiais į uostą kruiziniais laivais atplaukė 37 tūkstančiai keleivių. Tačiau ekonominė krizė paveikė ir turizmą: atvykėlių srautai sumenko ir atsigauti ėmė tik po 2011 metų. Pernai turistų skaičius augo, ir Klaipėdą aplankė 32750 kruiziniais laivais atvykusių keliautojų.
Birželio 17-ąją Klaipėdoje viešės ir didžiausias per visą uosto istoriją kruizinis laivas — 317 metrų ilgio laineris „Celebrity Eclipse“.
Nors skaičiai gerėja, dar yra kur pasitempti — Taliną 2012 m. aplankė net 330 laivų. Atvykstantys šimtai tūkstančių keleivių — itin didelė nauda miesto ekonomikai. Baltijos kruizų asociacijos 2012 m. Klaipėdoje surengta 4 laivų keleivių apklausa parodė, kad jie uostamiestyje vidutiniškai išleido vidutiniškai po 48 eurus (apie 166 litus). Tačiau tai — 9 proc. mažiau negu kituose Europos uostuose, tad uostamiesčiui reikia rūpintis ir tinkama infrastruktūra, ir tinkamomis pramogomis dieną Klaipėdoje leidžiantiems keliautojams.
Svarbu ir tai, kad kruizinė laivyba Baltijos jūroje vyksta intensyviai: iš viso šiemet joje kruizus rengs daugiau nei 20 kompanijų. Sezonas prasidės balandį, o įkarštį pasieks po gegužės 9 dienos.
Terminalo statybai – Europos patirtis
Prie „kruizinio turizmo“ plėtotės neprisidėjo ir tai, kad senasis Tarptautinių keltų ir keleivių terminalas buvo įrengtas toli nuo centro ir pritaikytas labiau kroviniams, nei keleiviams. Dėl jo priekaištų susilaukta ir iš kruizinių linijų atstovų. Todėl naujojo terminalo projektavimui ir statybai idėjų semtasi lankantis įvairiuose Europos uostuose, įvertinant Vokietijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių gerąją patirtį ir klaidas.
Klaipėdos uosto centrinėje dalyje kylantis moderniausias Baltijos šalyse keleivių ir krovinių terminalas taps nauju architektūriniu miesto akcentu. Visi statiniai išsiskirs savita, regionui būdinga architektūra: klinkeriniais mūro fragmentais, fachverko elementais. Atvykstantiems tarptautinių keltų ir kruizinių lainerių keleiviams priimti pastatytas patogus 4500 m² aptarnavimo ir administracinis biurų pastatas, greta įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė.
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros centro specialistės Linos Markauskienės, tikimasi, jog naujasis terminalas padės prisikviesti daugiau turistų. „Tiesa, daug kas priklauso nuo to, kiek naujų linijų bus atidaryta“, — svarsto ji.
| Faktai apie terminalą: | ||
|
Užimama teritorija: beveik 20 ha; |
||
Uostas — itin svarbus šalies ekonomikai
„Centriniame Klaipėdos terminale“ vienu metu galės švartuotis net trys laivai (ro-ro, ro-pax tipo, keleiviniai keltai, kruiziniai laivai). Per metus čia galės būti aptarnaujama 0,5 mln. keleivių bei 6 mln. tonų krovinių. Čia taip pat bus sukuriamos naujos darbo vietos, o sutvarkyta teritorija turėtų pritraukti ir verslininkus.
„Centriniame Klaipėdos terminale“ vienu metu galės švartuotis net trys laivai.
Įrengti naujojo keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūrą kainavo apie 110 mln. litų, maždaug pusę sumos skyrė Europos Sąjunga, panaudota 57 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų. Skaičiuojama, kad bendra šio projekto vertė – apie 220 mln. litų.
Įvairiems uostui svarbiems projektams 2007–2013 m. laikotarpiu iš viso skirta beveik 372 mln. litų ES struktūrinės paramos. Ji suteikta pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.
2013 metais Klaipėdos uoste buvo investuota rekordinė ES paramos lėšų suma – 112 406 mln. Lt. Tai apie penkiasdešimt kartų daugiau nei 2011 metais ir maždaug keturis kartus daugiau nei 2012-aisiais (2011 m. – 2 234 mln. Lt, 2012 m. – 31 445 mln. Lt). Tęsdama darbus, uosto direkcija šiuo metu vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų už daugiau kaip milijardą litų.
Giliavandenis Klaipėdos uostas, sujungtas su gerai išplėtota Lietuvos automobilių kelių ir geležinkelių infrastruktūra, be galo svarbus visos šalies ekonomikai: 2013 metais iš bendrosios uosto veiklos į valstybės biudžetą pateko per 375 mln. litų.
Tikimasi, jog modernizavus uostą, ši dalis dar padidės, o Klaipėdos gatves vasaromis užplūs lankytojai iš viso pasaulio.
