2010-aisiais J.Randle'as tapo NCAA „Pac-10“ konferencijos MVP ir atvedė „Bears“ komandą į konferencijos čempionų sostą pirmą kartą per 50 metų. 2011-aisiais jis sukirto rankomis su „Dallas Mavericks“, bet jau po aštuonių dienų NBA klubas atsisakė jo paslaugų, nors amerikietis net nespėjo sužaisti nė vieno susitikimo.
Vasaromis J.Randle'as bandydavo laimę Las Vegaso vasaros lygoje, o likusius metus leisdavo atokiose Belgijos, Ukrainos, Kinijos, Izraelio ir Turkijos komandose.
Po pastarojo sezono Turkijoje J.Randle'as priėmė Ukrainos krepšinio federacijos kvietimą ir užsivilko šios šalies nacionalinės komandos marškinėlius. Tai jam buvo proga užlipti ant didžiosios scenos, į kurią nebuvo kviečiamas nei NBA, nei Eurolygoje.
Draugiškose rungtynėse amerikietį keliai suvedė su Prancūzijos žvaigžde Tony Parkeriu – vienu iš J.Randle'o idealų.
„Visuomet žiūrėjau į jį kaip į autoritetą. Mūsų ūgis panašus ir jis puikiai baigia atakas, – sakė J.Randle'as, su ukrainiečiais nusileidęs prancūzams, bet privertęs T.Parkerį padirbėti. – Man patinka grumtis su tokiais varžovais ir pasitikrinti savo lygį. Mačiau iš jo pagarbą, nes jam tikrai reikėjo pasistengti mane stabdant“.
Tokių pasitikrinimų savo karjeroje J.Randle'as labai daug neturėjo. Bet jis nebijo žaisti prieš gerokai aukštesnius priešininkus. Amerikietis savo staigumu susikuria nedideles erdves metimui. O dėl savo rankelės J.Randle'as turi būti prižiūrimas bet kuriame aikštės centimetre.
Pridėkite puikų kamuolio valdymą ir turėsite patikimą NBA atsarginį įžaidėją. Tą kibirkštį nuo suolo, kurios dažniausiai reikia NBA komandoms. Bet dėl 175 centimetrų NBA klubai niekada rimtai į J.Randle'ą taip ir nepasižiūrėjo.
Ši tema jautri ir pačiam žaidėjui. Jis visą karjerą buvo nuvertintas. Ir jam bloga nuo minties, kad niekas jam taip ir nesuteikė išsvajoto šanso.
„Žvelgdamas į visus smulkius NBA gynėjus, nematau, kuo jie nuo manęs skiriasi. Jų stiprybės tos pačios: metimas, gebėjimas įveikti varžovo gynybą driblingu“, – tikina J.Randle'as.
2011-ųjų NBA naujokų biržoje „Sacramento Kings“ 60-uoju šaukimu pasirinko Isaiah Thomasą – taip pat 175 cm ūgio mažylį. Šiemet jis pirmą kartą dalyvavo NBA Visų žvaigždžių rungtynėse, o šį sezoną žaisdamas „Boston Celtics“ starto penkete NBA renka vid. 21,5 taško ir atlieka 6,6 rezultatyvaus perdavimo.
I.Thomaso ir J.Randle'o galimybės prieš NBA naujokų biržą buvo vertinamos panašiai. Jų statistika koledže taip pat buvo panaši. Jų dinamitiškas krepšinio stilius – beveik identiškas.
Bet jų karjeros susiklostė visiškai skirtingai.
„Matau, kaip NBA suteikia progą jauniems žemiems vyrukams. Atsiprašau, bet nematau, kuriam mažam NBA gynėjui galėčiau neprilygti, – įsitikinęs J.Randle'as. – Net ir tie už mane aukštesni vyrukai turėtų labai padirbėti. Niekas manęs ten nesutriuškintų į vienus vartus“.
Kol I.Thomasas rungtyniavo Finikse, Bostone ir Sakramente, J.Randle'as nardė po krepšiais Mariupolyje, Ankaroje ar Šarlerua – toli nuo savo šeimos ir pažįstamos aplinkos.
Jam siūlė žaisti Plėtojimosi lygoje – arčiau šeimos ir NBA, bet krepšininką atbaidė maži atlyginimai. Sezono alga ten siekia vos 20 tūkst. JAV dolerių.
„Tikrai negaliu sau leisti žaisti Plėtojimosi lygoje vaikantis svajonės. Plėtojimosi lyga nepasirūpins mano šeima. Gerbiu tuos vyrukus, kurie ten bando patekti į NBA, bet šiuo gyvenimo metu aš negaliu sau leisti ten žaisti“, – pasakojo J.Randle'as.
Taigi, J.Randle'ui lieka vienintelis kelias: Europoje mėgautis solidžiu šešiaženkliu atlyginimu, o vasarą grįžti namo ir bandyti prasibrauti į NBA per vasaros lygą.
Praėjusią vasarą jam nepavyko įsitvirtinti „Milwaukee Bucks“ gretose. Po Europos čempionato J.Randle'as išvyko į Australiją.
Amerikietis ilgai svajojo apie šansą. Jį jam suteikė Kauno „Žalgiris“. Dabar J.Randle'as negalės skųstis, kad jam niekas taip ir nedavė galimybės pasirodyti didžiojoje scenoje.
