- Treneri, ar tikėjotės tokios sezono pabaigos?
- Jaučiuosi panašiai taip, kaip ir tikėjausi jaustis, apie ką svajojau pasirašydamas sutartį su „Žalgiriu“. Kaip ir sakiau spaudos konferencijoje po rungtynių, manau, kad tai yra unikali vieta visame pasaulyje, nes ryšys tarp Kauno miesto žmonių ir komandos yra nuostabus. Taip jau susiklostė per ilgą „Žalgirio“ krepšinio klubo istoriją, ir tai kasmet atveda prie visų šių emocionalių dalykų...
Aš esu labai laimingas ir dėkingas, kad mes sugebėjome būtent taip užbaigti sezoną. Esu patenkintas iškovotais trofėjais, tačiau jaučiuosi šiek tiek išalkęs pergalių Eurolygoje, nes šiemet mes galėjome pasiekti daugiau. Vis dėlto nenoriu būti nedėkingas ir manau, kad tai yra gera „Žalgirio“ tradicijų tąsa. O tiek man, tiek kitiems asmenims, kurie nori dirbti čia ir kitą sezoną, tai bus puiki motyvacija.
- Ar pirmą kartą karjeroje susiduriate su tokiais išprotėjusiais aistruoliais?
- Aš taip pat užaugau klube, kuris turi didžią istoriją. Galbūt ne tiek daug pergalių kaip „Žalgiris“, nes Serbijoje populiarus ne tik krepšinis, bet aš užaugau „Crvena Zvezda“ komandoje, kuri turi gerbėjų armiją, panašią į žalgiriečių. Tačiau čia yra išskirtiniai krepšinio fanai, žmonės, kurie palaiko krepšinio klubą „Žalgiris“. Tuo metu „Crvena Zvezda“ turi 6-ių ar 8-ių sporto šakų komandas. Taigi tai tikrai yra kažkas unikalaus. Man ne pirmą kartą tenka dalyvauti panašiuose sutikimuose, bet tokios didelės emocijos užplūdo pirmą kartą.
- Ar ši „Žalgirio“ komanda kitąmet Eurolygoje pasirodytų geriau?
- Nemanau, kad mes Eurolygoje buvome blogi. Aš turiu aiškų įsivaizdavimą, kas liko už mūsų ir kaip viskas turėjo klostytis. Turite suprasti, kad šiemet žaidėme su 3–4 skirtingomis „Žalgirio“ komandomis, o paskutinė komanda kartu žaidė mėnesį ar pusantro. Be mūsų, taip pat dar yra ir „Žalgirio“ jaunimo komanda, kuri žaidė jaunimo Eurolygos finalo aštuonete, taip pat keli žaidėjai iš Kauno „Baltų“, taigi čia yra labai daug potencialo.
Tačiau jeigu kalbėtume paprastai ir aiškiai, reikia turėti viziją ir palaikymą bei kartu žengti į priekį, pernelyg nesivadovauti emocijomis dėl vieno ar kito pralaimėjimo ar pergalės. Manau, kad viskas turėtų vykti kur kas ramiau, norint pasiekti stabilių rezultatų Eurolygoje. Pavyzdžiui, šių metų geriausių aštuonių Eurolygos komandų gretose buvo tik vienas žaidėjas, atvykęs čia dėl NBA lokauto – „Maccabi“ gretose žaidęs Jordanas Farmaras. Nė viena kita ekipa neturėjo amerikiečių. Žinoma, aš neturiu nieko prieš juos, bet manau, kad gera komandinė dvasia ir atmosfera gali įveikti individualų meistriškumą.
Pavyzdžiui, finalo aštuoneto komandose nėra nė vieno trenerio, kuris komandoje dirbtų pirmus metus. Visi dirba bent jau antrus, o Željko Obradovičius „Panathinaikos“ klube – jau tryliktus metus. Manau, kad tęstinis darbas ir strategijos laikymasis „Žalgiryje“ turėtų būti svarbiausias dalykas, nes čia mes turime nuostabius sirgalius, puikią infrastruktūrą ir visus kitus dalykus, kurie yra reikalingi. Turime prezidentą, kuris remia klubą finansiškai, kas šiuo metu yra ypač svarbu. Taigi visi šie dalykai jau yra, mums reikia tiesiog laikytis aiškios strategijos ir nesileisti būti valdomiems emocijų bei daryti nepamatuotų sprendimų dėl vienos ar dviejų nesėkmių.
- Buvo galima susidaryti nuomonę, kad „Žalgiris“ be Sonny Weemso buvo geresnis negu su juo?
- Sunku pasakyti. Turime Sonny pagirti, nes jis yra NBA žaidėjas, o tai ne tas pats, kas žaisti Europoje. Manau, kad jei Sonny dar grįš į Europą ir pasinaudos ta patirtimi, kurią sukaupė „Žalgiryje“, kad ir kur jis žaistų, jis bus geresnis. Pirmiausia tu turi norėti priklausyti vietai, kurioje esi, ir atlikti darbą su tuo jausmu. Tik tada galima kalbėti apie kitus dalykus.
Mūsų NBA žaidėjai išgyveno prisitaikymo laikotarpį, pavyzdžiui, Ty Lawsonas dvejojo ir daug laiko sugaišo svarstymams, ar jis padarė teisingą žingsnį prisijungdamas prie „Žalgirio“. Taigi jis gavo pamokų, mes taip pat gavome pamokų. Tie, kurie nori priimti vieną ar kitą sprendimą, turi būti gudrūs ir pasimokyti iš praeities. Tad nemanau, kad be jų esame stipresni ar silpnesni, tačiau pastaruosius pusantro mėnesio esame tikra komanda. Tai mane džiugina labiausiai. Sunkus darbas padėjo.
- Žaidėjai labai laukia atostogų, ar laukiate ir Jūs jų?
- Taip, laukiu ir aš, noriu pamatyti savo šeimą. Pasiilgau žmonos ir vaikų. Jie buvo čia atvykę dukart kuriam laikui, bet, žinote, šeimos man čia trūksta.
