– Dirkai, kaip vertinate komandos darbą tarpsezonio metu?
– Kalbant atvirai, vasaros pradžia buvo nuvilianti. Bandymai privilioti Deroną Williamsą į Dalasą nepavyko ir šis liko Bruklino „Nets“. Buvo tikimybė, kad pavyks įsigyti Dwightą Howardą, tačiau jis buvo iškeistas į „Lakers“. Sunkiausia buvo susitaikyti su Terry ir Kiddo išvykimu, nes jie yra vieni geriausių mano draugų. Buvau nusivylęs, tačiau klubo vadovai sugebėjo užbaigti vasaros darbus padoriame lygyje.
Man patinka Kamanas, Collisonas ir Mayo. Puikus sprendimas buvo įsigyti Eltoną Brandą, kuris pasižymi patikima gynyba. Šie vaikinai padės komandai išlikti konkurencingai, tačiau šie metai bus sunkūs. Kalbant apie favoritus, „Thunder“ ir „Lakers“ išsiskiria iš konkurentų, tačiau mes kovosime ir su jais.
– Dalyvavote viliojant laisvuosius agentus į Dalasą?
– Šiuo klausimu kalbėjausi tik su Deronu, kuris minėjo, jog norėtų čia persikelti. Jis buvo mano pagrindinis tikslas ir neabejojo, kad Deronas buvo susidomėjęs mūsų pasiūlymu. Jis buvo susitikęs su kitais „Mavericks“ žaidėjais, treneriu Ricku Carlisle‘u bei Donnie Nelsonu. Komandos vadovai buvo nuvykę pas jį liepos pradžioje. Derybos buvo arti sėkmingos pabaigos, tačiau galiausiai jis nusprendė likti „Nets“. Negaliu dėl to pykti, nes jis atvirai pareiškė, jog renkasi iš dviejų pasiūlymų. Linkiu jam sėkmės.
– Ką manote apie Steve‘o Nasho sprendimą?
– Sąžiningai kalbant, aš nesitikėjau, jog „kapitonas Kanada“ kur nors persikels. Ne daugelis tikėjo, kad jis taip pasielgs. „Lakers“ ir „Suns“ priešprieša vyksta jau daugelį metų. Tikrai nemaniau, kad jis pasirašys kontraktą ir bus iškeistas. Tai buvo tikra staigmena, tačiau džiaugiuosi dėl Nasho, nes jis pagaliau pateko į didelės rinkos komandą. Su tokiais ekipos draugais – Kobe, Dwightu ir Gasoliu – jie yra pajėgūs laimėti čempionatą.
– Palyginkite O.J.Mayo ir Jasoną Terry. Ar naujasis komandos narys gali aikštelėje prilygti lygos veteranui?
– Akivaizdu, kad Mayo yra jaunesnis. Jam – tik 24 metai, tuo tarpu Terry – 35-erių. Neabejoju, kad O.J. yra ne prastesnis žaidėjas nei Jasonas. Mes norime, kad Mayo taptų tokia pačia svarbia komandos dalimi kaip Terry, kuris ketvirtame kėlinyje žaisdavo „vienas prieš vieną“, imdavosi iniciatyvos ir stodavo prie baudų metimo linijos. Laikui bėgant, Mayo taps vienu „Mavericks“ lyderių.
– Per ilgą karjerą jums teko žaisti su daugybę skirtingų žaidėjų. Turėjote senai suprasti, kad NBA – tai verslas. Būta atvejų, kai vadovų sprendimai buvo netikėti, galbūt šokiruojantys?
– Tokie sprendimai kaip žaidėjų išmainymas arba nepratęstas kontraktas visada stebina ir kartais nuvilia. Tačiau tai yra verslas, todėl jie turi priimti sunkius sprendimus.
– Kokie sprendimai jus nuvylė labiausiai?
– Sunku pasakyti. Galbūt kai mus paliko Steve‘as Nashas, su kuriuo esame artimi draugai. Buvo gaila matyti išvykstantį ir Michaelą Finley, dar vieną gerą draugą. Žinoma, galiu būti nusiminęs dieną ar dvi, tačiau esu profesionalas, kuris privalo judėti į priekį arba neišlaikys aukšto žaidimo lygio. Tokie jausmai mane užplūdo šią vasarą, kai mus paliko Terry. Tačiau artėjančio sezono laukiu optimistiškai nusiteikęs.
– Palaikote draugiškus santykius su klubo savininku Marku Cubanu. Neįprasta situacija sporte...
– Taip, mes bendraujame jau daugiau nei dešimtmetį. Viskas prasidėjo po to, kai Markas nusipirko komandą. Jis tapo mūsų svarbiausiu ir ištikimiausiu gerbėju, kuris būdavo visur – treniruotėse, namų rungtynėse ir lėktuve. Todėl praleisdavome daug laiko kartu. Esu vienintelis likęs iš tų laikų „Mavericks“ komandos. Per šį laiką susibendravau su Marku. Jis – nuostabus žmogus, kuris man labai daug padėjo, kai to labiausiai reikėjo.
– Apie kokią pagalbą kalbame?
– Jis padėjo man ne tik krepšinio aikštelėje. Turėjau ir asmeninių prašymų, tačiau negaliu apie juos kalbėti. Pasakysiu tik tiek, jog Markas visada būdavo su manimi. Nesvarbu, kokios pagalbos man prireikdavo, – jis padėdavo. Markas tikėjo manimi ir visada palaikė. Geras pavyzdys: 2010 m. man tapus laisvuoju agentu, mes susitikome ir pakalbėjome. Aš pasakiau, jog po tiek metų, praleistų Dalase, būtų kvaila pereiti į kitą komandą. Markas pasiūlė man naują kontraktą ir mes pradėjome naują kovą Vakaruose. Šios dvikovos pabaigoje mes laimėjome titulą, kurio aš taip troškau.
– Niekada nenorėjote palikti Dalaso?
– Dabar aš laimingas čia. Penkiolika metų gyvenu Teksase. Čia praleidau beveik pusę savo gyvenimo. Per šiuos metus įgijau daug draugų ir laimėjau čempiono žiedą. Man visada čia patiko. Ko daugiau galiu prašyti? Negalvoju apie išvykimą ir nemanau, kad situacija gali pasikeisti.
