Kitoje Atlanto pusėje – NCAA studentų lygoje – praėjusį sezoną žibėjęs gynėjas prisipažino, kad iki treniruotės kitus rinktinės kandidatus pažinojo tik iš matymo, tačiau džiaugėsi, jog į komandą buvo priimtas šiltai.
– Koks pirmasis įspūdis? – žurnalistai paklausė D.Dulkio.
– Esu labai patenkintas. Gerai padirbėjome ir tikrai patobulėjome. Visi susikaupę, žino, ko atvažiavo.
– Ar pažinojai kurį nors iš rinktinės kandidatų iki šios dienos treniruotės?
– Tiesą sakant, nė vieno. Aišku, iš matymo pažinau visus, nes seku krepšinio įvykius, tačiau bendrauti nebuvo tekę. Priėmė mane labai draugiškai ir maloniai.
– Ar tikėjotės kvietimo į rinktinę?
– Ne, tikrai buvau nustebintas. Žiūriu, skambina numeris iš Lietuvos. Pasirodo – rinktinės treneris. Sako: „Aš atvažiuoju“. Susitikom, pakalbėjom ir pakvietė. Malonu ir netikėta. Aišku, darbo laukia daug.
– Kaip vertinate savo galimybes patekti į galutinį dvyliktuką?
– Šansų visada yra. Nebūčiau čia, jeigu jų nebūtų. Konkurencija tikrai labai didelė, nes mano pozicijoje yra labai daug gerų žaidėjų, bet aš stengsiuosi.
– Kaip vertini paskutinį sezoną NCAA lygoje?
– Gerai. Mes laimėjome savo konferenciją (ACC, – past.), ko Floridos valstybinio universiteto „Seminoles“ komanda nebuvo niekada padariusi. Tai tikrai didelis pasiekimas. Aišku, norėjosi toliau nužygiuoti NCAA „Kovo beprotybėje“, gaila, bet pralaimėjome.
– Ar lietuviška fizinio rengimo treniruotė labai skyrėsi nuo pratybų JAV?
– Yra labai panašių dalykų. Aišku, treniruotė čia šiek tiek skyrėsi, nes kiekvienas treneris turi savo subtilybių, tačiau beveik visus pratimus buvau daręs. Išskyrus su tuo lanku.
– Ko reikalauja amerikiečių treneriai Jūsų – gynėjo – pozicijoje?
– Kaip ir visur, turi būti stiprus fiziškai, ištvermingas. Tuomet akcentuojamos tavo stiprybės – ar tu esi daugiau metikas, ar besiveržiantis krepšininkas. Ir žinoma – gynyba.
– O su treneriu Kęstučiu Kemzūra jau kalbėjote apie Jūsų vaidmenį?
– Labai detaliai kol kas nekalbėjome. Daugiausia jis minėjo gynybą, žinau, kad turėsiu gintis.
