Kaip visada, treneris V.Chomičius nekeičia savo įpročių: į darbą, kurioje valstybėje jis bebūtų, vyras važiuoja automobiliu. Kai dirbo Rusijoje, V.Chomičius per pusantros paros iki namų Kaune vykdavo nuosavu automobiliu.
„Ir dabar atvažiavau iš Dniepropetrovsko automobiliu. Gausiu tranzitinę vizą per Baltarusiją ir vėl atgal į kelionę – į Dniepropetrovską. Mano darbas „Dnipro“ ekipoje dar nesibaigė – kontraktas galioja iki gegužės mėnesio pabaigos. Tada ir matysime, kokia situacija – ar pratęsiu sutartį. Tai priklauso ir nuo situacijos Ukrainoje. Negali žmogus žinoti, kas bus ateityje. Dirbi, kuri, stengiesi, o kažkas nori visa tai sugriauti. Karas – kaip sunki liga. Tai labai sunki liga ir geriau ja niekada nesirgti“, – apie savo ateitį Dniepropetrovske ir „Dnipro“ komandoje su nerimu pasakojo V.Chomičius.
Be Dniepropetrovske dirbančio garsaus Lietuvos trenerio, Ukrainoje savo karjerą tiek aikštėje, tiek šalia jos tęsia Kijevo „Budivelnyk“ ekipos trenerio asistentas Paulius Juodis, šio klubo vadovas Gediminas Navikauskas, krepšininkai Michailas Anisimovas, Dainius Šalenga ir Darjušas Lavrinovičius bei Gediminas Maceina, kuris atstovavo Dnieprodzeržinsko „Dniproazot“ klubui.
Nedidelę pertrauką darbe V.Chomičius galėjo sau leisti pasibaigus Ukrainos Superlygos čempionatui – jo vedamas klubas „Dnipro“ iškovojo 6 pergales ir patyrė 20 pralaimėjimų bei galutinėje turnyro lentelėje tarp 14 komandų užėmė 12-ąją vietą.
– Treneri, esate patenkintas šia vieta čempionate?, – 15min.lt paklausė V.Chomičiaus.
– Labai geras rezultatas. Puikiai pasirodėme. Čia juk kaip pasižiūrėsi. Jei būtume kaip gerais laikais „Žalgiris“ – prisipirktume krūvą legionierių, mokėtume dideles algas, tada tai tikrai nekoks rezultatas.
Tačiau mano komandoje žaidžia tik Ukrainos jaunimas – dvylika vaikų, kurie neturėjo galimybių pažaisti miesto ar žemesnėse lygose, o iškart buvo mesti į Superlygą. Mes net be įžaidėjo žaidėme, o mūsų aukšti prieš rungtynes bijojo žengti į aikštę.
Maža to: Dniepropetrovskas rengiasi priimti kitąmet vyksiantį 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatą – „Eurobasket“, tad mūsų areną renovuoja kaip turnyro treniruočių salę, netoliese stato naują areną, o dar vieną salę mieste pamėgo tenisininkai – šeimininkas su mumis nepratęsė sutarties. Todėl treniruotis vykdavome į Dnieprodzeržinską. Tad su visomis tomis problemomis mes pasirodėme tikrai puikiai.
– Sakote, kad Ukraina rengiasi priimti 2015 metų Europos krepšinio čempionatą. Bet atkakliai sklando žinios, jog dėl Rusijos agresyvios politikos ir kuriamos suirutės ukrainiečiai nesugebės surengti Europos krepšinio pirmenybių.
– Pasakysiu taip: jei nebus karo ar kitų panašių įvykių, daugiau niekas negali sutrukdyti ukrainiečiams surengti šias varžybas. Dniepropetrovske kyla tokia pati arena, kuri stovi ir pas mus, Šiauliuose. Ir jau pastatyti trys aukštai. Pagal planą, mūsų komanda šioje naujoje arenoje žaisti turėtų pradėti kitų metų sausio pradžioje. Žinoma, jei bus trukdymų, gali viskas sustoti. Bet dabar reikia palaukti gegužės 15 dienos, kai Ukrainoje lankysis „FIBA Europe“ atstovai.
– Jau ne vienerius metus dirbate užsienyje. Ar nenorite užbaigti klajones – juk, greičiausiai, turėjote šiokių tokių pasiūlymų iš Lietuvos komandų.
– Taip jau susiklostė mano trenerio karjera, kad sutartis su įvairiais klubais turėjau dviems-trims ar net penkiems sezonams. Juk ir taip aišku, kad klubui yra per brangu išpirkti trenerio kontraktą. Ir nereikia slėpti, kad nemažai įtakos turi ir alga. Darbo sąlygos ir atlygis – tai natūralūs dalykai. Žinoma, jei dabar būtų pasiūlymas, galvočiau, nes baigiasi mano kontrakto sutartis.
– „Dnipro“ ekipoje žaidžia tik ukrainiečiai. Kodėl į savo komandos gretas nekvietėte lietuvių?
– Mūsų rėmėjo filosofija paprasta – jis nori matyti ekipoje tik vietinius žaidėjus ir siekia, kad jie „augtų“ ir profesionalėtų. Gal kitą sezoną reikėtų „praskiesti“ tą jaunimą patyrusiais krepšininkais, bet dabar tas jaunimas žaidė Superlygos čempionate, o grįžęs į Dniepropetrovską juos iki balandžio pabaigos rengsiu šalies jaunimo čempionatui. O jau tada bus ir aiški mano situacija – ar grįžtu namo ilsėtis, ar su visais daiktais vykstu į Lietuvą.
