Lietuvos U-20 rinktinė Ispanijoje kaunasi ne dėl medalių, o dėl išlikimo aukščiausiame divizione.
„Jei kas nors būtų pasakęs, kad su šiais vaikinais žaisime tik dėl 13–16 vietų, būčiau pasiūlęs kirsti lažybų iš bet kokios sumos. Buvau įsitikinęs, kad viskas bus gerai. Net tikėjausi sugrįžti su dar vienu medaliu.
Sunku po euforijos kristi į duobę. Visi išgyvena. Kremtuosi ir aš – gal mes su Arnu (Butkevičiumi, – red. past.) neprisiderinome prie rinktinės ir ją išbalansavome?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Redikas.
„Nors esame krepšinio šalis, kažkodėl ne varžovai, bet mes taikomės prie jų žaidimo. Galbūt mes patys išaukštiname kitas komandas, padarome iš jų žvaigždes. Nebepavyko žaisti paprasto lietuviško krepšinio: kai reikia pabėgti į greitą puolimą, kai reikia pataikyti įprastus metimus. Pernelyg daug klydome, kartais tiesiog vaikiškai.“
Krepšininkas pripažino, kad žaisdamas antrame čempionate iš eilės jaučia ir fizinį, ir psichologinį nuovargį.
