36 metų krepšinio specialistas A.Pazdrazdis šiemet buvo Kinijos rinktinės vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko pagalbininkas. Kinijos krepšininkai, patekę į olimpinio turnyro ketvirtfinalį, pakartojo savo geriausią rezultatą per žaidynių istoriją. Pasibaigus olimpiadai baigėsi ir Kinijos rinktinės vyriausiojo trenerio kadencija. J.Kazlauskas grįžo į Lietuvą, o vienas jo talkininkų A.Pazdrazdis – į JAV.
Karjeros vingiai.
1972 metų liepos 20-ąją Kretingoje gimęs A.Pazdrazdis su krepšinio abėcėle susipažino Panevėžio sporto mokykloje. Vėliau jis studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir rungtyniavo Vilniaus „Statyboje“.
Kai 1992-aisiais Lietuvos rinktinė laimėjo olimpinę bronzą, Alvydas buvo pakviestas į JAV Luizianos universitetą mokytis ir žaisti krepšinį Amerikos studentų lygoje (NCAA). Baigęs mokslus krepšininkas sugrįžo į Lietuvą, tačiau didelės laimės nerado - 1997-1999 metais atstovavo Klaipėdos „Neptūnui“, paskui sezoną – Vilniaus „Sakalams“. 2000-aisiais nusprendė baigti krepšininko karjerą ir išvyko dirbti į Tuleino universitetą (JAV) – tapo teniso rinktinės fizinio parengimo treneriu.
2004-2006 metais A.Pazdrazdžio ir J.Kazlausko keliai susikirto. Tuomet Alvydas dirbo lietuvio treniruojamoje Pirėjo „Olympiakos“ ekipoje. Kai J.Kazlauskas buvo priverstas pasirinkti vieną darbą – Kinijos rinktinę arba Graikijos klubą, fizinio rengimo treneris A.Pazdrazdis nuėjo paskui Joną į Kinijos komandą, kuri skyrė visas jėgas, kad gerai pasirengtų Pekino olimpinėms žaidynėms.
„A.Pazdrazdis jaunas, šaunus ir perspektyvus treneris. Lietuvos ir kiti klubai turėtų atkreipti į jį dėmesį. Alvydas daug išmoko, įgijo patirties, atlieka didelį darbą. Jis daug kam gali labai padėti“, – tik gerais žodžiais J.Kazlauskas po Pekino olimpiados galėjo apibūdinti savo asistentą A.Pazdrazdį.
Tai, kas neoficialu
Barselonos žaidynių prizininką A.Pazdrazdį nedažnai galėjome išvysti Pekino olimpinėje krepšinio arenoje. Per rungtynes jam nelikdavo vietos ant suoliuko – didžiulis Kinijos rinktinės trenerių ir pagalbininkų štabas tiesiog neišsitekdavo ant jo.
Susitikęs pasikalbėti su „Lietuvos žinių“ korespondentu, A.Pazdrazdis lyg tarp kitko prakalbo apie Pekino olimpinių žaidynių sportinės gimnastikos varžybas. Jis piktinosi, kad čia kovoja vaikai, o Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai į tai nekreipia dėmesio.
Pasak lietuvio, vieša paslaptis, jog gimnastės dokumentuose pasendinamos, kad niekam neužkliūtų jų tikrasis amžius.
„Taip būdavo visada“, – neslėpė apmaudo Kinijos rinktinėje dirbęs A.Pazdrazdis. Pasak jo, sportininkų „pasendinimas“ – įprastas dalykas, tačiau pasitaiko ir sportininkų „pajauninimo“ atvejų.
„Žinau, kad vienos krepšinio rinktinės, rungtyniavusios Pekine, vienas žaidėjas pajaunintas šešeriais metais, – pasakojo treneris. – Kodėl? Todėl, kad jo karjera taip anksti nesibaigtų, kad galėtų ilgiau žaisti klubuose ir užsidirbti daugiau pinigų.“
Tiesa, oficialiai savo žodžių A.Pazdrazdis sakė nenorintis patvirtinti. „Kol esu Kinijoje, nenoriu apie tai kalbėti“ – priešpaskutinę Pekino olimpinių žaidynių dieną LŽ teigė fizinio rengimo treneris.
O dabar pateikiame pokalbį, per kurį A.Pazdrazdis šnekėjo nebijodamas užsitraukti Kinijos ar Tarptautinio olimpinio komiteto vadovų rūstybę.
Septyniolika mėnesių
– Kokie keliai jus atvedė į šią Azijos valstybę?
– Jonas Kazlauskas mane pakvietė dirbti drauge. Čia turėjau dvi pareigas – buvau treneris asistentas ir fizinio rengimo treneris.
– Kiek laiko praleidote Kinijos rinktinėje?
– Septyniolika mėnesių. Prie šios komandos prisidėjau praėjusių metų kovą. Bet nebuvo taip, kad visąlaik dirbčiau su rinktine. Per sezoną kai kuriuos krepšininkus treniravau individualiai. Ir mes dirbome kur kas daugiau nei kitos komandos, besirengiančios Pekino olimpinėms žaidynėms.
– Kaip vertinate patirtį, įgytą Kinijos rinktinėje?
– Man tai buvo labai naudinga, kinams – taip pat. Taigi nauda – abipusė.
Lietuvį pastebėjo D.Nelsonas
– J.Kazlauskas baigė savo darbą Kinijos rinktinėje. Jūs irgi?
– Taip, grįžtu į Dalasą.
– Kaip atsidūrėte Amerikoje?
– Kai baigiau krepšininko karjerą, dvejus metus dirbau Tuleino universiteto teniso rinktinės fizinio rengimo treneriu, paskui pusantrų metų – Dalaso universitete. Iš ten Donnie Nelsonas pakvietė mane padirbėti Dalaso „Mavericks“ klube.
– Gal grįžęs į Dalasą siūlysite „Mavericks“ vadovams pakviesti į komandą J.Kazlauską?
– Žinau, kad Jonas domina „Mavericks“ klubą. Ir ne tik šį, bet ir daugelį Europos klubų. Jis įrodė, jog gali dirbti aukščiausio lygio komandose.
Ryšiai su gimtine išliko
– Įsikūrėte Amerikoje. Ar su Lietuva jau neturite nieko bendra?
– Su J.Kazlausku drauge dirbome Pirėjo „Olympiakos“ ekipoje. Kai atsiranda įdomi galimybė padirbėti, niekada nesakau "ne". Ir ryšių su Lietuva nesu nutraukęs. Čia gyvena tėvai, brolis. Dar ir butą Vilniuje turiu (juokiasi). Per Kalėdas ir Naujuosius metus visada būnu Lietuvoje.
– Papasakokite apie savo šeimą.
– Dukra Karolina – jai vienuolika. Žmona Aušra.
– Kaip įsikūrėte Amerikoje?
– Gyvename netoli Dalaso, priemiestyje. Sąlygos labai geros. Niekuo negaliu skųstis.
Kinija eina į priekį
– Ar per tiek laiko išmokote ką nors pasakyti kiniškai?
– Išmokau kelis žodžius. Turiu žodynėlį, tad kartais pasimokydavau jų kalbos.
– Kaip Kinija pasikeitė per tą laiką, kai atvažiavote į šią šalį dirbti?
– Du mėnesius su kinais dirbau dar 2004 metais, prieš Atėnų olimpiadą. Paskui porą mėnesių – prieš Azijos žaidynes. Visi susidarę nuomonę, kad šalis nelabai išsivysčiusi. Tačiau iš tiesų viskas yra ne taip. Kinai norėjo parodyti pasauliui, kad valstybė eina į priekį. Ir gana sparčiai. Jie tai pademonstravo.
Per tuos metus Pekinas pasikeitė neatpažįstamai. Ir tik į gera.
– Olimpinės žaidynės vyko komunistinėje valstybėje.
– Manau, bet kas pasakys, jog ši olimpiada – viena geriausių per keletą pastarųjų dešimtmečių. Ir tai ne vien mano nuomonė. Mes negyvenome olimpiniame kaimelyje, tad nežinau, kokias ten sąlygas turėjo sportininkai. Tačiau teko bendrauti su Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjais. Jie gyvenimo sąlygomis ir maistu buvo patenkinti.
Skirtingos olimpiados
– Jums tai jau antroji olimpiada.
– Taip, bet jos labai skirtingos. Barselonos žaidynėse dalyvavau su Lietuvos rinktine kaip žaidėjas, o dabar Pekine – kaip treneris. Vis dėlto maloniau būti žaidėju (šypsosi).
– Kuo įsimintinos 1992 metų Barselonos žaidynės?
– Bronzos medalis. Pirmoji vasaros olimpiada po nepriklausomybės atkūrimo. JAV krepšinio rinktinė buvo superžvaigždžių komanda, kokios daugiau jau niekada nebus: Davidas Robinsonas, Patrickas Ewingas, Larry Birdas, Scottie Pippenas, Michaelas Jordanas, Karlas Malone, Charles Barkley... Be to, olimpiada – visiems įsimintinas įvykis.
Dievaičiui sutrukdė trauma
– Kokią nuomonę susidarėte apie kinų dievaitį Yao Mingą?
– Geras žmogus. Ir geras žaidėjas. Jis Kinijoje garbinamas taip pat, kaip Amerikoje iki šiol dievinamas M.Jordanas. Aišku, Pekine Mingas negalėjo pademonstruoti savo tikrojo žaidimo, nes dar nebuvo atsigavęs po traumos. O traumą patyrė labai sunkią – buvo lūžusi kairioji pėda, tad prireikė ir operacijos. Kai kurie skeptikai prognozavo, kad Mingas negalės dalyvauti Pekino olimpiadoje. Tačiau jis žaidė, nors ir nevisiškai išsigydęs. Manau, tai kinams ir sutrukdė kiek geriau pasirodyti olimpiadoje – galbūt užimti trečiąją vietą grupėje.
Lietuviai rungtyniauja stabiliai
– Ką galite pasakyti apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą Pekine?
– Lietuviai savo grupėje užėmė pirmąją vietą. Aišku, per paskutines grupės rungtynes su australais šiek tiek atsipalaidavo. Lietuvos komanda žaidė gerai, bet šiais metais JAV rinktinė buvo neįveikiama. Gerų žodžių nusipelno ir Ispanijos bei Argentinos ekipos. Lietuvos rinktinė jau per penktas olimpines žaidynes demonstruoja aukštą lygį – patenka tarp keturių pajėgiausių komandų.
