Pasak „Eurobasket 2011“ organizacinio komiteto direktoriaus Mindaugo Špoko, valstybei, kuri prieš čempionatą skyrė 9,8 mln. litų, buvo sugrąžinta 11,8 mln. litų – t.y. 2 mln. litų daugiau.
Anot M.Špoko, visos čempionato pajamos siekė 34,8 mln. litų. Išlaidos – kiek daugiau nei 32,5 mln. litų, nors prieš čempionatą tikėtasi, kad renginio biudžetas neviršys 22 mln. litų. Vien iš bilietų pardavimų, anot M.Špoko, buvo surinkta 24,7 mln. litų
„Galutiniai čempionato rengimo kaštai paaiškės lapkritį, kai bus suvestos visos finansinės sąskaitos, tačiau jau dabar aišku, kad „EuroBasket 2011“ davė net pelno. O dar nekalbame apie bendrą valstybės ir Lietuvos įmonių reklamą per televiziją“, – teigė M.Špokas.
M.Špokas priminė, kiek kainavo ankstesni Europos čempionatai. 2007 m. žemyno pirmenybių Ispanijoje biudžetas siekė 60 mln. eurų, o 2009 m. Lenkijoje – 47 mln. zlotų.
Čempionato organizatoriai taip pat tvirtino, jog pardavė 75 proc. bilietų (158 tūkst.), o į Lietuvą buvo atvykę 20 tūkst. užsienio krepšinio sirgalių (tikėtasi per 30 tūkst.).
Įvertinę, kad kiekvienas užsienio sirgalius per dieną nakvynei, maistui ir pramogoms išleisdavo vidutiniškai po 120 eurų, organizatoriai paskaičiavo, kad pirmasis etapas Lietuvai atnešė 25, antrasis – 17,7, trečiasis – 16,0 mln. litų pelno. Taip, pasak M.Špoko, vien nuo šios sumos mokesčių pavidalų valstybės biudžetą papildė 12,3 mln. litų.
„Mes nekalbame apie pelną, gautą per oro uosto mokesčius ir panašius dalykus“, – pridūrė M.Špokas.
Visi skaičiavimai, pasak jo, atlikti kartu su Finansų ministerijos specialistais.
Koks čempionatas turėjo būti?
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas prisiminė, koks čempionatas „turėjo būti“. „Kai 2002 m. nusprendėme kandidatuoti surengti Europos čempionatą, visai kitaip viską įsivaizdavome. Manėme, kad investuosime 15 mln. litų į Kauno halės rekonstrukciją. Taip pat planavome, kad grupės varžybos vyktų atnaujintuose Vilniaus Sporto rūmuose, išplėstoj Ledo arenoje ir „Sportimos“ manieže. Finalas turėjo būti „Siemens“ arenoje. Grupių varžybas taip pat planavome Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tačiau matome, kad viskas išėjo kur kas geriau“, – kalbėjo V.Garastas.
Pasirengimas – krizės metais
„Eurobasket 2011“ vyriausybinės darbo grupės vadovas Raimundas Alekna atkreipė dėmesį, kad čempionatui buvo ruoštasi ekonominio sunkmečio akivaizdoje. „Turime įvertinti tai, kad dirbome finansinės krizės laikotarpiu. Tai reikalavo itin didelio preciziškumo, nes vyriausybė ir, kaip žinome, finansų ministrė skaičiavo kiekvieną litą. Taip efektyviai dirbdama čempionato organizacinė komanda gali būti pavyzdžiu bet kuriai valstybinei institucijai. Tikėjome, kad galime surengti geriausią čempionatą per visą istoriją, atsiliepimai rodo – kad taip ir buvo.“
„Eurobasket 2011“ skaičiai:
- Televizijos transliacijos pasiekė 150 šalių ir maždaug 180 mln. žiūrovų auditoriją, įvyko 90 tiesioginių transliacijų.
- Iš viso parduota 158 tūkstančiai bilietų (75 proc. visų bilietų prekyboje).
- Lietuvoje apsilankė per 20 000 užsienio šalių atstovų.
- Arenose apsilankė 135 tūkst. vietinių žiūrovų, 120 tūkst. žmonių rungtynes stebėjo „sirgalių zonose“.
- Europos čempionate dirbo 1500 savanorių, kurie buvo atrinkti iš 6000 kandidatų.
- Čempionato dalyviai ir svečiai buvo apgyvendinti 30 viešbučių.
- Buvo akredituota 1300 žurnalistų, dirbo 200 TV ir radijo komentatorių.
- Per čempionatą žurnalistams ir komandoms reikėjo 2395 stalų ir 5210 kėdžių
- Iš arenų išsiųsta 4 terabaitai duomenų ir daugiau nei 1 mln. nuotraukų.
- Arenose buvo nutiesta 200 km interneto laidų.
- Saugumu rūpinosi 3984 žmonės iš privačių saugos tarnybų, policijos, viešojo saugumo tarnybos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, radiacijos saugos centro ir operatyvinių tarnybų.
- Čempionato dalyviai, darbuotojai, žiniasklaidos atstovai išgėrę per 80 tonų vandens.
- Organizatorių reikmėms buvo naudojami 58 lengvieji automobiliai.
