2012 08 30 /2012 08 31

Gaujai reikia naujo vado

Lietuvos krepšinio pilvas gurgia. Medalių badą kenčiančiai rinktinei reikia naujo vado. Taip mano Lietuvos krepšinio išminčiai Vladas Garastas ir Sergejus Jovaiša, pritardami posakiui, kad nauja šluota visada geriau šluoja.
Kęstutis Kemzūra
Nuo pasaulio čempionato bronzos 2010 metais pradėjęs K.Kemzūra vėliau slydo žemyn. / „Scanpix“ nuotr.

Juolab kad rinktinė – ant kartų kaitos slenksčio. Po olimpiados „sudie“ tarė ilgamečiai pergalių kalviai Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas. 30-metį peržengę yra ir Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, broliai Darjušas bei Kšyštofas Lavrinovičiai.

Rezultatų kreivė – žemyn

Pastaruosius trejus metus rinktinės likimas priklausė nuo Kęstučio Kemzūros sprendimų. Kaip ir įprasta Lietuvos treneriams, startas buvo labai daug žadantis.
Pusę senbuvių praradusi rinktinė pakerėjo veržliu žaidimu ir padarė tai, ko nepavyko jokiai kitai kartai. Jauna ir pergalių ištroškusi komanda iškovojo pasaulio čempionato medalius – bronzą.

Atrodė, kad K.Kemzūros ir rinktinės laukia šviesi ateitis, tačiau užteko į pasiteisinusį pergalių receptą įmaišyti daugiau patirties ir pyragas apkarto. Europos čempionate namuose – nepateisinamas pralaimėjimas ketvirtfinalyje Makedonijai, o Londono olimpiadoje – nuvilianti aštunta vieta.

Sprendimas – po mėnesio

K.Kemzūros sutartis baigėsi. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija niekur neskuba. Suteikti dar vieną šansą K.Kemzūrai ar atsakomybę rikiuoti naujos rinktinės gretas 2013 metų Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje patikėti naujam treneriui?

Tai nuspręsti federacija ir prezidentas Arvydas Sabonis žada tik po mėnesio – rugsėjo pabaigoje. Verdikto laukia ir K.Kemzūra. „Pirmiausia turi būti federacijos sprendimas, o mano – vėliau“, – šią savaitę dar kartą pakartojo treneris.

Po Londono olimpiados jis teigė „suprasiąs, jei federacija nenorės su juo pratęsti sutarties, ir pagalvosiąs, jei norės“.

Siūlo permainas

„Būtų išmintingiausia, jei K.Kemzūra padarytų pauzę. Jo kontraktas baigėsi ir, abejoju, ar jis pats stačia galva vėl puls į tuos trenerio rinkimus. Juo labiau kad tikėtų rezultatų, manau, nesulaukė ir jis pats“, – siūlė S.Jovaiša.

Jam pritarė ir V.Garastas: „K.Kemzūra puikiai pradėjo. Buvo užlipęs treneris ant gero motociklo, kuris tempė į priekį. Reikėjo tą išsaugoti. Bet vėliau tempė ne į priekį, o atgal.“

„Olimpiadoje rinktinė tikrai galėjo daugiau. Man nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas, trūko agresyvumo, ugnies, greičio. Jausmas toks, lyg žaistų veteranai prieš 40 metų. Treneris turi galvoti, kokius žaidėjus turi, kaip sukurti žaidimą, kad neatrodytų, jog komanda lyg iš paplūdimio atėjusi. Turi matyti komandos braižą, o šito nebuvo“, – kritiką žarstė Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas.

„K.Kemzūra buvo liberalus, diplomatiškas. Kažkur jo metodai suveikė teigiamai, tačiau paskutiniai du rinktinės sezonai nebuvo tokie, kokių laukėme“, – pridūrė S.Jovaiša.

Trys kandidatai

Kas galėtų pakeisti K.Kemzūrą? „Yra Lietuvoje gerų trenerių. Tiesa, nedaug. Jonas Kazlauskas, Rimas Kurtinaitis, Tomas Pačėsas... Nors jie irgi ne viską laimi, bet pagal kokybę visi gali būti priimtini“, – vardijo S.Jovaiša.

Trenerių mums niekada nepritrūks, – teigė S.Jovaiša.

V.Garastas buvo tikslesnis: „Šiuo momentu, norint prikelti Lietuvos krepšinį, reikia patyrusio trenerio, koks yra J.Kazlauskas. Bet čia jau A.Sabonis sprendžia. Pirmiausia, jis turėtų kreiptis į trenerį, kuris šiuo metu yra geriausias, o tai – J.Kazlauskas. J.Kazlauskas dabar laisvas, bet jį vėl kviečia dirbti Kinijos rinktinė. Dabar žinok, ar norės jis lipti į tą pačią balą. Kiti kandidatai? Deja, sudėtinga.“

Tačiau prieš idėją kviesti užsienietį abu ekspertai stojo piestu. „Jokiu būdu! Užsieniečiui reikia laiko priprasti ir jų būna visokių. Jei amerikietis Davidas Blattas Rusijos rinktinei tinka, tai italas Sergio Scariolo Ispanijai – ne. Tik turėdami gerų žaidėjų būrį ispanai užima aukštas vietas“, – teigė S.Jovaiša.

„Anksčiau sakydavau, kad tik per mano lavoną rinktinės treneriu dirbtų užsienietis. Čia būtų didžiausia gėda Lietuvai“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Garastas.

„Jei nė vienas iš tų trijų (J.Kazlauskas, R.Kurtinaitis, T.Pačėsas, – aut. past.) nepanorėtų treniruoti rinktinės, manau, Lietuvoje rastume ir daugiau variantų. Yra Ramūnas Butautas, bet jo nervų ląstelės turbūt dar neatsistačiusios po nesėkmės 2009-ųjų Europos čempionate. Valdemaras Chomičius gal ne, nes jau dabar buvo prie rinktinės. Ateities treneriai – Saulius Štombergas, Kazys Maksvytis ir t.t. Manau, kad trenerių mums niekada nepritrūks“, – vylėsi S.Jovaiša.

Kandidatų darbai
Jonas Kazlauskas Rimas Kurtinaitis Tomas Pačėsas
„Scanpix“ nuotr./Jonas Kazlauskas
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Chimki“ laimėjo Europos taurę
Scanpix/ITAR-TASS nuotr./Tomas Pačėsas
Amžius: 57 metai Amžius: 52 metai Amžius: 40 metų
Klubas: neturi Klubas: Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) Klubas: neturi
Rinktinėje: 1997–2001 m.
1997 m. EČ – 6 vieta
1998 m. PČ – 7 vieta
1999 m. EČ – 5 vieta
2000 m. OŽ – bronza
2001 m. EČ – 12 vieta
Rinktinėje: 2007–2009 m. treneris asistentas
2007 m. EČ – bronza
2008 m. OŽ – 4 vieta
2009 m. EČ – 11 vieta
Rinktinėje: nedirbo
Trenerio karjeros laimėjimai:
Eurolygos čempionas (1999 m.), vicečempionas (2012 m.)
Saportos taurė (1998 m.)
Šešiskart Lietuvos čempionas (1995–1999 m., 2002 m.)
Dukart Rusijos čempionas (2011, 2012 m.)
Dukart NEBL čempionas (1999 ir 2002 m.)
Azijos čempionas (2005 m.)
Azijos žaidynių čempionas (2006 m.)
EČ bronza su Graikijos rinktine (2009 m.)
Trenerio karjeros laimėjimai:
Europos taurė (2009 ir 2012 m.)
Dukart Lietuvos čempionas (2009 ir 2010 m.)
Dukart LKF taurės laimėtojas (2009 ir 2010 m.)
BBL čempionas (2009 m.)
VTB jungtinės lygos čempionas (2011 m.)
Trenerio karjeros laimėjimai:
Penkiskart Lenkijos čempionas (2007–2011 m.)

Visą savaitraštį „15min“ rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis