Su dar pernai Utenos „Juventus“ rungtyniavusiu žaidėju pasikalbėjome apie perėjimo iš LKL į NKL priežastis, abiejų šių lygų žavesį, sportinę formą, geriausiai subalansuotas priešininkų komandas ir asmenines dvikovas su kiečiausiu varžovu lygoje – Juliumi Kazakausku iš Klaipėdos „Naftos-Uni-Akvaserviso“.
– Gintautai, visiems įdomu, kodėl LKL žibėjęs krepšininkas iš Utenos „Juventus” persikėlė į Molėtų „Ežerūną-Karį“ ir NKL?
– Žibėjau? Negirdėjau apie tai (juokiasi). Buvau gynybinio plano vidutinės klasės žaidėjas, kuris gali iššauti. O į Molėtus persikėliau, kaip kiti pasakytų, „reabilituotis" ir įrodyti tiek sau, tiek kritikams, jog galiu ir moku žaisti krepšinį. Nors dauguma sakė, kad tai žingsnis atgal, bet pats išsikėliau tikslą: arba „sujudu" šį sezoną NKL, arba nebejudu išvis. Manimi patikėjo treneris, kurio dėka atsiradau čia.
– Ar jauti, kad tau, kaip buvusiam LKL krepšininkui, varžovai skiria daugiau dėmesio gynyboje, dvigubina ir t.t.?
– Didesnis dėmesys jaučiasi. Tiek man, tiek visai komandai. Matosi, kad varžovai atvažiuoja puikiai išanalizavę derinius ir pasiruošę. Manau, kad tai yra normalu, nes visi nori įkasti lyderiams ir atsidurti lentelės viršuje. Mes taip pat ruošdamiesi rungtynėms skiriame didesnį dėmesį komandų lyderiams, kurie tempia savo komandas.
– Tiek LKL, tiek NKL išbandę krepšininkai sako, kad LKL lygis aukštesnis, o NKL – didesnis greitis. O kuri lyga įdomesnė ir kodėl?
– Pritariu visiems, kurie taip sako (šypsosi). LKL dėl to ir vadinasi aukščiausia šalies lyga, ten daugiau patyrusių žaidėjų. NKL daugiau jaunimo, kuriam būdingas greitesnis žaidimas, o tie žaidėjai, kurie dar prideda brandumo ir proto – keliasi į LKL. Manau, viskas dėsninga. LKL įdomi tuo, kad reikia dirbti galva ir stengtis pergudrauti oponentus. O čia įdomu tai, kad visos komandos yra lygios ir negalima atsipalaiduoti nė vieneriose rungtynėse, nes iškart už tai baudžia. Be to, reikia mokėti pasiruošti dvejoms rungtynėms paeiliui, paskirstyti jėgas.
– Po praėjusio savaitgalio tapai rezultatyviausiu lygos krepšininku. Esi geriausios formos?
– To tikrai nesureikšminu, nes čia labai slidus reikalas. Lyderiai statistinėse grafose greitai keičiasi. Tiesiog bandau įnešti kiek galima didesnį indėlį į komandos pergales. O geriausios formos tikrai dar nesu, dar yra ką tobulinti. Geriausią formą stengsiuosi pasiekti pavasarį, kai labiausiai to reikės.
– Ar tokie rezultatai neskatina grįžti atgal į LKL?
– Neslėpsiu, kad yra toks noras. Bet tokius rezultatus išlaikyti sunkiau, nei pasiekti. Todėl esu susikoncentravęs ties žaidimu ir tenoriu kiek galima labiau prisidėti prie komandos pergalių.
– „Ežerūnas-Karys“ – bene daugiausiai patyrusių krepšininkų turinti NKL komanda. Kurios dar komandos antrajame Lietuvos krepšinio divizione išsiskiria protingu žaidimu?
– Labai džiaugiuosi, jog sportuoju su patyrusiais kolegomis, nes nesijaučia toks didelis šuolis, dauguma yra ragavę LKL duonos. O man asmeniškai labiausiai išsiskiria „Trakai”, kurie agresyviai ginasi ir protingai išnaudoja savo žaidėjus. „Perlas-MRU” taip pat demonstruoja brandų žaidimą. Manau, kad šių komandų treneriai geriausiai sustato žaidimą.
– O prieš kurį NKL krepšininką žaisti sunkiausia?
– Vienareikšmiškai man buvo sunkiausias savaitgalis, kai žaidėme dvejas rungtynes su Klaipėda ir teko gintis prieš Kazakauską. Jis – fiziškai labai stiprus žaidėjas, puikiai išnaudojantis savo kūną. Antanas Udras (Vilniaus „Perlas-MRU”) šiemet demonstruoja puikią formą, bet dar neteko susidurti akis į akį aikštelėje.
– Sudalyvavai „TonyBet NKL DUNK” konkurse. Kokie įspūdžiai stebint oponentus? Kokius tikslus šiame konkurse keli sau?
– Oponentai tikrai stiprūs, dauguma labai aukštai šoka ir be galo išradingai deda. Kai treneris pasakė, jog reiks važiuoti į „TonyBet NKL DUNK” konkursą, neapsidžiaugiau, nes neesu iš tų žaidėjų, kuris stebintų įspūdingais dėjimais. Bet kai „pasirašiau” šiai avantiūrai, nusprendžiau, jog eisiu iki galo. O kaip bus nuspręs žiūrovai (juokiasi).
