Šį sezoną 33-ejų žaidėja taip pat pradėjo nedarydama jokios pertraukos ir nuo pat sezono pradžios apsivilko „Hoptrans-Sirenų“ marškinėlius.
Dešimtajame LMKL ture 176 cm ūgio krepšininkė per 36 žaidimo minutes į Vilniaus „Jaunųjų talentų“ krepšį įmetė 21 tašką (5/7 dvitaškiai, 2/9 tritaškiai, 5/6 baudos metimai), sugriebė 9, perėmė 4 kamuolius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 8 pražangas, 3 sykius suklydo, 3 kartus prasižengė ir surinko 32 naudingumo balus.
Svetainei lmkl.lt R.Žemantauskaitė-Matlašaitienė papasakojo kaip sugebėjo atgauti sportinę formą po motinystės, ko iki geresnio žaidimo trūksta „Sirenoms“ ir kaip spėja suderinti krepšininkės, klubo direktorės ir mamos pareigas.
– Esate patyrusi žaidėja, kuriai tokie titulai, kaip naudingiausios žaidėjos, jau nėra naujiena. Ar visgi džiugina toks simbolinis apdovanojimas?
Prieš sezono pradžią, tik sužinojus komandų sudėtis, sakiau, kad šiame sezone lydere bus „Utena“, būtent tokį žaidimą šis klubas ir demonstruoja.
– Buvo tiesiog malonu šią naujieną sužinoti, perskaityti. Tokių titulų tikrai nesiekiu, tačiau taip jau pavyko. Toks titulas malonus ne tik asmeniškai, bet ir svarbus komandai.
– „Sirenose“ esate labiausiai patyrusi žaidėja, sudėtyje taip pat yra ir nemažai jaunų krepšininkių. Tenka duoti daug patarimų?
– Manau, kad komandoje patarimus sėkmingai dalina treneris, todėl ne itin dažnai tenka man tai daryti. Žinoma, kartais tikrai duodu patarimų, ir jei žaidėjos juos priima kaip gerą pamoką, tai man dėl to labai malonu.
– Kol kas „Hoptrans-Sirenos“ neatranda savo žaidimo ir iškovojo vos tris pergales. Ko trūksta iki sėkmingesnio pasirodymo?
– Labiausiai mums trūksta dar dviejų žmonių, kurie padėtų aikštelėje. Tikimės, kad greitu metu mūsų komanda papildys dvi pajėgios žaidėjos, kurios prisidės prie mūsų sėkmingesnio žaidimo. Nuo praėjusio sezono mūsų sudėtyje neliko nemažai buvusių pagrindinių žaidėjų, todėl gal jaučiamas ir toks trūkumas. Esu labai dėkinga, kad neblogai įsijungė jaunosios krepšininkės, padeda mums. Tokios žaidėjos dabar turi puikią galimybę įrodyti, kad yra pasirengusios žaisti ir starto penkete. Jaunos žaidėjos ekipoje dabar turi puikią galimybę save atskleisti.
– Jau įsibėgėja antrasis LMKL ratas. Kas per praėjusias kovas labiausiai nustebino?
– Prieš sezono pradžią, tik sužinojus komandų sudėtis, sakiau, kad šiame sezone lydere bus „Utena“, būtent tokį žaidimą šis klubas ir demonstruoja. Galbūt kiek nustebino „Sūduvos“ pralaimėjimai antro rato kovose, ypatingai „Jaunųjų talentų“ pergalė prieš Marijampolės ekipą. Jaunos žaidėjos parodė charakterį ir leido suprasti, kad šiame sezone dar bus visko ir viskas yra įmanoma.
Buvau nusprendusi, kad sugrįšiu į komandą po dešimties savaičių, tačiau viskas susiklostė taip, kad grįžau prabėgus šešioms savaitėms. Minimaliai, kiek leido savijauta, judėjau ir besilaukdama.
– Kokius asmeninius tikslus keliate šiam sezonui?
– Norėčiau sugrįžti į tą puikią formą, kurią turiu susigrąžinti po motinystės.
– Esate rezultatyviausia „Sirenų“ žaidėja. Ar galima sakyti, kad jau pasiekėte geriausią sportinę formą?
– Manau, kad geriausios formos dar nepasiekiau ir turiu kur save tobulinti.
– Praėjusį sezoną dėl motinystės nepraleidote nė vienų rungtynių, maža to, buvote rezultatyviausia savo komandos žaidėja mažojo finalo serijoje, nors tuo metu jau penktą mėnesį laukėtės kūdikio. Kaip sugebėjote pasiekti tokius rezultatus?
– Mano nuomone, viskas priklauso nuo paties žmogaus, jo asmenybės. Nenoriu prisiimti jokių laurų, tačiau tuo metu komandoje buvau lyderė. Manau, kad kapitonas iš laivo visada turi išeiti paskutinis, todėl man nebuvo kur trauktis. Tuo metu dėl motinystės mums jau padėti negalėjo ir Milda Sauliūtė, nors pagal visus apskaičiavimus, ji tu turėjo rungtyniauti ilgiau nei aš.
– Ne paslaptis, kad prisijungti prie „Sirenų“, dėl motinystės, planavote tik įsibėgėjus sezonui, tačiau žaidžiate nuo pat sezono pradžios. Kaip sugebėjote taip greitai atsigauti ir įgyti sportinę formą?
– Buvau nusprendusi, kad sugrįšiu į komandą po dešimties savaičių, tačiau viskas susiklostė taip, kad grįžau prabėgus šešioms savaitėms. Minimaliai, kiek leido savijauta, judėjau ir besilaukdama. Lankiau baseiną, atlikau įvairius pratimus, kuriuos gali daryti moteris būdama tokioje padėtyje, o tai pradėjo neprarasti raumenų tonuso. Manau, kad tai lėmė, jog ganėtinai greitai atgavau sportinę formą ir sugrįžau į rikiuotę.
Tokių vaikų linkėčiau visiems.
– Esate ne tik rezultatyviausia „Sirenų“ žaidėja, tačiau ir klubo direktorė, taip pat auginate kelių mėnesių dukrelę. Kaip viską spėjate ir iš kur semiatės tiek energijos?
– Būna visko, kartais sunku viską suspėti, tačiau energijos įkvepia ir dukrytė, kuri yra pakankamai rami. Galiu pasidžiaugti, kad galiu auginti tokias nuostabias dukras, tiek vyresnėlę, tiek ir mažąją. Tokių vaikų linkėčiau visiems. Turiu, kas man gali pagelbėti, todėl su viskuo spėju susitvarkyti. Treniruočių praleisti tikrai netenka, taip pat spėju suderinti ir visus direktorės darbus. Kol yra ryžto, jėgų, tai tik ir reikia žengti pirmyn.
