Kalbėdamas su „New York Times“ žurnalistu, 25 metų krepšininkas savo tautiečiams atskleidžia nemažai jiems neįprastu detalių. Tuo pačiu krepšininkas tikina, kad gyvenimas Europoje jam priimtinas.
Pateikiame įdomiausias pokalbio ištraukas.
Apie didžiausius skirtumus tarp Europos ir JAV
„Čia į sportininkus žvelgiama kaip į kino žvaigždes Amerikoje. Viskas, ką padarai, patenka į laikraščius. Vieną vakarą nuėjau į klubą ir kitą dieną apie tai rašė laikraščiai. Man sakė, kad į klubus geriau neiti, nebent po rungtynių. Aš ir nevaikštau ten kiekvieną vakarą, tačiau reikia priprasti, kad visi tave stebi“.
Apie susitikimą su „Olympiakos“ vadovais
„Jie atvyko į Las Vegasą ir mes susėdę kalbėjomės apie mano būsimą vaidmenį ekipoje ir pan. Jie prisipažino, kad matė apie 50 mano rungtynių iš praėjusio sezono. Buvau šokiruotas. Nemaniau, kad mane stebi ir Europos skautai. Jie man pasakė, kad aš galiu būti naudingas jų komandai. Tai geras jausmas. Jaučiausi reikalingas. Jaučiausi svarbus. Nesvarbu, kas esi, visada nori jaustis svarbus“.
Apie gyvenamąją vietą
„Namo Pirėjuje ieškojome apie pora savaičių. Buvau jau kiek nusivylęs, bet pagaliau radau tinkamą. Jo nuoma kainuoja tarp 5000 ir 8000 eurų. Klubo savininkai buvo nustatę, kad daugiausia galiu išleisti 9000 eurų per mėnesį“.
Apie keliones į salę
„Nuo namų iki salės – apie 25 minutės kelio. Rytais būna daug automobilių, o nusigauti į salę galima tik dviem keliais. Todėl dabar bandysiu važiuoti tramvajumi. Sako, kad irgi užima apie 25 minutes. O kainuoja vos vieną eurą“.
Apie keliones į rungtynes
„Čia neskraidome užsakomaisiais lėktuvais. Į kai kurias rungtynes, kiek žinau, į Eurolygą, skrisime privačiais lėktuvais. Tačiau šiaip keliaujame pirma klase ir man tai nėra problema. Skrydžiai ir viešbučiai nėra NBA lygio. Negyvename „Four seasons“ viešbučiuose, tačiau tikrai ne prastose vietose. Manau, kad toks gyvenimo būdas padeda tokiems kaip aš įprasti prie paprasto gyvenimo, kuriame atsiduri baigęs karjerą. Čia paprastesnis gyvenimas. Didesnis ne visada yra geresnis“.
Apie svarbiausius krepšinio aspektus
„Po paskutinių rungtynių su Tel Avivo „Maccabi“ buvau kiek nusivylęs. Pramečiau kelis metimus. Mes laimėjome, tačiau aš visada noriu pasirodyti geriausiai. Tada Theodoras Papaloukas prie manęs prieina ir sako: „Žmogau, atsipalaiduok. Tu perėmei kamuolį rungtynių gale ir mes laimėjome“. Jiems Europoje rūpi maži dalykėliai, kurie padeda laimėti rungtynes. Jei būčiau pelnęs 30 taškų ir būtume pralaimėję, jie greičiausiai būtų buvę įsiutę. Bet aš pelniau kokius 15, perėmiau kamuolį ir po rungtynių man sako: „Gerai žaidei“.
