Po ilgesnės nei pusės metų pertraukos į aikštelę grįžęs 25 metų puolėjas tik sezono viduryje užsivilko Prienų „Rūdupio“ aprangą, tačiau netruko tapti vienu iš lyderių, prisidėjusių prie istorinės komandos pergalės – LKL bronzos medalių. 203 cm ūgio taikliarankis tritaškius LKL pirmenybėse metė 43,7 proc. taiklumu ir pagal šį rodiklį nusileido tik Martynui Gecevičiui.
Vos prieš kelias dienas J.Sinicą pasiekė dar viena džiugi žinia. FIBA Arbitražo tribunolas patenkino krepšininko ieškinį. Dėl neteisėtai nutraukto kontrakto Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas buvusiam komandos žaidėjui ir jam atstovaujančiai agentūrai turės sumokėti per 1 mln. Lt kompensaciją.
– Pastaruoju metu sėkmė Jus lydi tiek aikštelėje, tiek už jos ribų: su Prienų „Rūdupiu“ iškovojote LKL ir LKF taurės turnyro bronzą, o visai neseniai laimėjote bylą prieš „Lietuvos rytą“. Kaip vertintum pastarąjį sezoną?
– Vertinu labai gerai. Džiaugiuosi sugrįžęs į aikštelę po klubo operacijos ir ilgos reabilitacijos. Reabilitacijos metu daug dirbau su fizinio rengimo treneriu Gediminu Adomaičiu ir tai man padėjo greičiau sutvirtėti bei sugrįžti į krepšinio aikštelę. Šį sezoną jaučiausi fiziškai daug tvirtesnis nei praeityje ir tai labai padėjo aikštelėje, tiek gynyboje, tiek ir kovoje dėl kamuolių. Be to, patekau į gerą komandą, kurioje žaidžia daug jaunų ir talentingų krepšininkų, o klubo vadyba kaip išgalėdama stengiasi mus, žaidėjus, motyvuoti.
– Kas iš Prienų „Rūdupio“ žaidėjų paliko geriausią įspūdį?
– Visa komanda buvo gera, vieninga ir draugiška. Manau, kad daug žadančią ateitį turi Adas Juškveičius ir Gediminas Orelikas, labai solidžiai atrodė Rolandas Alijevas. Gerai žaidė ir kiti komandos draugai. Trečią vietą laimėjo komanda, o ne atskiri krepšininkai.
– Ar bandėte išsiskyrimo klausimą su „Lietuvos rytu“ išspręsti taikiai, be teismų? Kodėl nepavyko susitarti?
– Taip. Buvome susitikę su klubo atstovais, taip pat ne kartą bendravome telefonu, tačiau pasiūlytos kontrakto nutraukimo sąlygos buvo itin nepalankios ir man nepriimtinos. Siūloma kompensacija neatsižvelgė į susidariusias aplinkybes: žaisdamas „Lietuvos ryte“ gavau traumą, turėjau atlikti operaciją ir nusimatė ilgas reabilitacinis laikotarpis, kurio metu nebūčiau galėjęs žaisti krepšinio. Prieš pasirašydamas sutartį su „Lietuvos rytu“ turėjau keletą kitų pasiūlymų, tačiau patikėjau „Lietuvos rytu“ ir pasirašiau kontraktą būtent su šiuo klubu. Netikėjau, kad klubo vadovybė po dviejų sezonų galėtų taip pasielgti.
– Ilgą laiką negalėjai žaisti dėl traumos. Kaip dabar Tavo sveikata, ar jautiesi susigražinęs geriausią sportinę formą?
– Jaučiuosi atsigavęs, bet tikiuosi, kad tai nėra mano geriausia sportinė forma ir aš galiu dar geriau. Visada yra kur tobulėti.
– Esate antras pagal tritaškių taiklumą Lietuvos krepšinio lygoje, nusileidžiate tik Martynui Gecevičiui. Ar daug tenka dirbti papildomai gerinant pataikymą?
– Šis sezonas buvo gana intensyvus, daug varžybų, kelionių, tad treniruočių galėjo būti ir daugiau. Kiek leidžia galimybės, visada stengiuosi atlikti papildomų metimų, nuolatos gerinti pataikymą.
– Sezono metu sklandė gandai, kad Jumis domėjosi ir Kauno „Žalgirio“ klubas, kuriame turėjote pakeisti Dainių Šalengą. Ar tai tiesa?
– Teko girdėti šiuos gandus, tačiau jokio oficialaus pasiūlymo iš „Žalgirio“ nesulaukiau. Gandai ir liko gandais. Jei ir būtų buvęs pasiūlymas, turėjau galiojančią sutartį iki sezono pabaigos su Prienų „Rūdupiu“, nuo kurio vadovų ir būtų priklausęs mano likimas.
Manau, kad kiekvieno lietuvio krepšininko svajonė yra žaisti Kauno „Žalgiryje“, – sakė J.Sinica.
– Jei „Žalgiris“ būtų pateikęs pasiūlymą, o „Rūdupis“ nedaręs kliūčių išvykti, ar būtumėte pasirašęs sutartį su „Žalgiriu“?
– Kas būtų, jeigu būtų (šypsosi). Manau, kad kiekvieno lietuvio krepšininko svajonė yra žaisti Kauno „Žalgiryje“. Tai didžiausias koks gali būti krepšininko įvertinimas Lietuvoje neskaitant nacionalinės rinktinės. Svarsčiau Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą 2008 metų vasarą, tačiau „Žalgiris“ tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus, todėl pasirinkau „Lietuvos rytą“.
– Nebijotumėte „Lietuvos ryto“ gerbėjų reakcijos?
– O ko čia bijoti? Juk esu profesionalus krepšininkas, tokia mano duona. Tomas Delininkaitis, Vidas Ginevičius, Artūras Javtokas žaidė už abu klubus ir tai yra normalu.
– Kokie planai kitam sezonui?
– Planuoju vasarą daug sportuoti ir dar labiau sutvirtėti fiziškai. Šio sezono metu turėjome gana įtemptą tvarkaraštį ir daug varžybų, sezono pabaigoje jaučiau, kad „baterijos“ išsikrauna. Jau dabar žinau, kad manimi domisi klubai iš Rusijos, Vokietijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Daug kur dar vyksta atkrintamosios varžybos, daugiau žinosiu birželio arba liepos mėnesį.
– Kur mieliau žaisti, Lietuvoje ar užsienyje? Kam teiktumėte pirmenybę?
– Dar neteko ragauti legionieriaus duonos, tačiau esant vienodom sąlygom, mieliau likčiau Lietuvoje.
– Ką palaikėte Lietuvos krepšinio lygos finaluose?
– Palaikiau savo buvusius komandos draugus. Su jais dukart laimėjome Lietuvos krepšinio lygą, ULEB taurę, nugalėjome BBL ir LKF. Tikėjau, kad jie gali laimėti, bet „Žalgiris“ buvo stipresnis.
– Traumos „pjauna“ Lietuvos rinktinės trečiuosius numerius – Liną Kleizą, Joną Mačiulį, Martyną Pocių. Pagalvoji apie rinktinę? Ką manai apie mūsų rinktinės galimybes šiemet?
– Visada pagalvoju apie rinktinę. Kiekvienas sportininkas trokšta atstovauti savo šalies rinktinę. Rinktinės galimybės neblogos, kadangi namų sienos ir aistringi sirgaliai ne tik sukurs palankią atmosferą, bet ir suteiks papildomų jėgų aikštelėje.
