Keturi „Žalgirio“ amerikiečiai, grįždami į savo tėvynę, rizikavo pirmąsias Kalėdų dienos valandas praleisti ore, tačiau šeimos židinio ilgesys ir noras pamatyti artimiausius žmones atpirko visus sunkumus dėl varginančių skrydžių pirmyn ir atgal.
Dar nestatė sniego senio
Prieš sezono pradžią išvydę LKL tvarkaraštį legionieriai kraipė galvas žiūrėdami į gruodžio 28 ir 29 dienomis numatytas rungtynes, todėl sužinoję, kad šie mačai yra nukeliami, neslėpė savo džiaugsmo. „Esame profesionalai, todėl turėtume žaisti, jei būtų toks tvarkaraštis. Tačiau esame ir žmonės, tad troškimas šventes praleisti su šeima turėtų būti suprantamas“, – sako trijų vaikų tėvas DeJuanas Collinsas.
Jam pritarė ir Marcusas Brownas: „Kalėdos tvyro ore tik tada, jei šalia yra artimieji. Juk per šias šventes svarbiausia yra dalintis šiluma, būti su šeima ir džiaugtis vieni kitų draugija. Prisiminus Kalėdas, man visada prieš akis iškyla šypsenos, kurias matau tomis dienomis“.
Septynerių metų dukrelę Kianni ir netrukus vienerių metų gimtadienį švęsiantį sūnelį Carterį auginantis M.Brownas Kalėdų eglutės papuošimą patiki savo šeimos moterims. „Mano žmona ir dukra yra labai išradingos. Kiekvienais metais ant eglutės viršūnės turime vis kitą papuošalą – angelą, žvaigždę ar krepšinio kamuolį. Keičiamės dovanomis, pakabiname dideles kojines prie židinio, kuriose vaikai randa daug dovanėlių“, – apie Kalėdų ypatumus pasakoja rezultatyviausias visų laikų Eurolygos žaidėjas. Jis apgailestavo, kad jam dar neteko su dukrele statyti besmegenio, kadangi jo namuose JAV snigti pradeda tik apie sausio mėnesį, kai jis jau būna grįžęs į Europą.
Kokią blogiausią dovaną per Kalėdas yra gavęs M.Brownas? „Kadangi esu vyras, tai man, žinoma, yra būtina dovanoti kaklaraiščius. Taip pat žaidžiu krepšinį, todėl ant jų tiesiog privalo būti krepšinio kamuoliai. Kai pagalvoju, tai galėjau visai įdomią kolekciją surinkti“, – juokauja „Žalgirio“ gynėjas.
Kalėdos – šventė ne visiems
Neseniai 22 m. gimtadienį atšventusiam Omarui Samhanui Kalėdos vis dar sunkiai asocijuojasi su sniegu. Saulėtoje Kalifornijoje augęs vidurio puolėjas labiau įpratęs matyti šortais ir marškinėliais vilkinčius praeivius nei rengtis storą ir šiltą striukę. „Man sniegas visai patiktų, jei nereiktų per jį važiuoti. Nesuprantu, kaip žmonės išvengia avarijų tokiuose keliuose, tačiau sutikti šventes, kai aplink balta, turėtų būti tikrai įdomu“, – sako egiptietiško kraujo turintis krepšininkas.
O.Samhanas iškart pridūrė, kad šventės sąvoka jam yra laikas praleistas su šeima. Jis yra musulmonas ir Kalėdų nešvenčia kaip religinės šventės, bet dovanomis gruodžio 25–ąją mielai keičiasi. „Mano mama yra krikščionė, todėl nuo vaikystės Kalėdos aplanko ir mūsų namus. Dar dabar pamenu, kai po eglute radau dviratį, kuris tuo metu buvo geriausia dovana. Mama iškepa didžiulį kalakutą ir mūsų šeima, apie 20 žmonių, sėdame prie pietų stalo, todėl Kalėdų visada laukiu“, – atskleidžia pirmuosius mėnesius už JAV ribų praleidęs amerikietis.
Kalėdoms, kaip šventei, dar mažiau dėmesio skiria kitas „Žalgirio“ aukštaūgis Mirza Begičius. Musulmonų šeimoje augęs bosnis šventinį laikotarpį išnaudoja artimiesiems aplankyti, tačiau niekada nėra puošęs eglutės. „Tik pradėjus draugauti su Nina mano namuose atsirado papuošta eglutė, – šypteli M.Begičius, su sužadėtine auginantis 9 mėnesių dukrelę Asiją. – Mano tėvai ir aš turime kitas šventes. Žinoma, jaučiu kalėdinį šurmulį ir jis manęs iš esmės neerzina, bet šį metų laiką sureikšminu tik todėl, jog turiu galimybę grįžti į tėvynę ir susitikti su savo šeima.“
Kalėdos – dvejomis savaitėmis vėliau
Visos šeimos susibūrimo svarbą išskyrė ir kiti „Žalgirio“ atstovai iš buvusios Jugoslavijos. Jei gyventų Belgrade, kur turi savo namus, treneriui Oliveriui Kostičiui bei gynėjui Aleksandrui Čapinui gruodžio 25–oji būtų įprasta darbo diena. Ir ne dėl to, kad jie nešvenčia Kalėdų. Priežastis paprasta – kaip ir visose provoslaviškose šalyse ši šventė yra švenčiama pagal senąjį Julijaus kalendorių, t. y. sausio 7 dieną.
„Net pamiršau, ką reiškia Kalėdų jausmas, – sako A.Čapinas. – Visuose čempionatuose pertraukos yra daromos tarp gruodžio 25 dienos ir Naujųjų metų, todėl įprastų ortodoksų Kalėdų su savo šeima neminėjau jau turbūt dešimtmetį. Grįžtų namo per atostogas, tačiau to tikrojo jausmo, kuris užplūstų sausio 7–ąją, pasiilgstu.“
Jo patirti A.Čapinui nepavyks ir šį sezoną. Jis netgi negrįš į Belgradą, o lietuviškąsias Kalėdas ir Naujuosius metus sutiks Kaune. „Mano žmona Jelena jau aštuntą mėnesį laukiasi, todėl keliauti mums būtų pavojinga. Tikiuosi, kad šventinę nuotaiką man suteiks netrukus gimsiantis kūdikis“, – sakė 28–erių metų gynėjas.
A.Čapinas pasakojo, kad Kalėdas ortodoksai švenčia labai panašiai kaip ir Lietuvoje: „Sėdame prie vadinamojo Kūčių vakarienės stalo su artimiausiais šeimos nariais, o kitą dieną rengiame didžiulius Kalėdų dienos pietus. Tai linksma diena su daug maisto ir dovanų. Kokią gautą dovaną išskirčiau? Negalėčiau dabar pasakyti, juk visos jos, jei dovanojamos iš širdies, yra mielos. Būdamas vaikas Kalėdų rytą bėgdavau prie eglutės ir nė karto nebuvau nusivylęs“.
Laimingosios kalėdinės monetos
Išgirdęs, kad Sarajeve gimęs, bet Belgrade augęs A.Čapinas dovanų ieškodavo po eglute, nustebimo neslėpė komandos treneris O.Kostičius. „Tai turbūt modernių laikų išraiška. Ech tas jaunimas, prisižiūrėjo vakarietiškų filmų ir perima kitas tradicijas. Mūsų ortodoksų religijoje svarbiausia, kad per Kūčias ir Šv. Kalėdas šeima būtų kartu, praleistų visą dieną drauge, bendrautų. Žinoma, kad eglutė stovi kiekvienuose namuose, tačiau mano pažįstamų rate dovanos yra įteikiamos Kalėdų pirmąją ir antrąją dienomis lankantis svečiuose. Tai gali būti butelis gero vyno, gėlės ar saldumynai mažiesiems“, – apie serbiškų švenčių savitumą kalbėjo O.Kostičius.
Jis apgailestavo, kad jau keletą metų negalėjo pilnai mėgautis ortodoksų Kalėdomis. Po Naujųjų metų visose krepšinio komandose tęsiasi pradėti darbai. „Kadangi serbų komandos dalyvauja Adrijos krepšinio lygoje, tai per mūsų šventes vyksta varžybos ar treniruotės, todėl net dirbant Serbijoje per darbų karuselę sunkiai pajusdavau ortodoksiškų Kalėdų dvasią“, – sakė O.Kostičius, tradicinę šventę labiau prisimenantis iš vaikystės laikų.
Ar Serbijoje per Kūčių vakarienę norint sužinoti, kiek ilgai gyvensi, iš po staltiesės traukiami šiaudai? „Ne, – atsako O.Kostičius ir iš karto pasakoja panašią, bet kiek kitokią istoriją. – Mūsų regione Kalėdų dieną mama iškepdavo didelį naminės duonos kepalą, į kurį įdėdavo laimingą monetą. Tam, kas tą monetą surasdavo, sekdavosi visus metus.“
Ar niekas neužspringdavo? Ar daug monetų surinkdavo būsimas „Žalgirio“ treneris? „Ne, laimingomis monetomis niekas neužspringdavo, nors visi stengdavosi kuo greičiau valgyti duoną ir jas rasti. Pamenu, šioje srityje man tikrai neblogai sekėsi“, – prisimindamas vaikystę šypsojosi O.Kostičius.
Jis atskleidė dar vieną serbiškų švenčių ypatumą. Naujieji metai O.Kostičiaus tėvynėje yra švenčiami du kartus. „Kaip ir visas pasaulis švenčiame sausio 1–ąją, tačiau minimi ir naujieji metai pagal senąjį kalendorių, todėl eglutes nupuošiame tik po sausio 14 d.“, – ilgu šventiniu laikotarpiu nesiskundžia krepšinio specialistas iš Serbijos.
Kalėdų seneliui laiškų neberašo
O ar „Žalgirio“ legionieriai tiki Kalėdų senelio egzistavimu? „Laiškus Kalėdų seneliui nustojau rašyti kokių septynerių ar aštuonerių, – prisimena M.Brownas. – Pamačiau, kad Santa Klausas turi didelę piniginę, kuri buvo labai jau panaši į mano tėčio“.
„Prisimenu, kad dar nėjau į mokyklą, – atminties detales gvildena A.Čapinas. – Taigi buvau penkerių ar šešerių. Nepamenu tik dėl kieno klaidos nutrūko tikėjimas šia gražia pasaka.“
Tuo tarpu vienas jauniausių žalgiriečių O.Samhanas tvirtino, kad komandoje vis dar yra tikinčių Kalėdų stebuklais. „Tiksliai žinau, kad Kalėdų seneliu tiki Martynas Pocius. Kalbu visiškai rimtai. Jis man yra sakęs, kad tiki, jog kažkur šiaurėje Kalėdų senelis tikrai gyvena“, – nežinia, juokais ar rimtai apie komandos draugą kalbėjo O.Samhanas.
