Nors knygos autorius, 82 metų amžiaus J.Jankauskas šiuo metu yra silpnos sveikatos, jis atvyko į renginį.
Labiausiai jį sujaudino, kad pasveikinti su knygos išleidimu atėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. „Ačiū, Arvydai, kad atėjai, kad tiek daug davei Lietuvos krepšiniui“, – susijaudinęs kalbėjo autorius.
Teisėjai nors ir ne populiariausi žmonės, bet nusipelno patekti į krepšinio istoriją.
Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas sakė, kad išleisti knygą apie Lietuvos krepšinio teisėjus kilo prieš 4 metus. „Teisėjai nors ir ne populiariausi žmonės, bet nusipelno patekti į krepšinio istoriją. Jei komandos meistriškumas pranoksta teisėjų meistriškumą, renginys nukenčia. Džiaugiamės, kad Juozas sutiko apžvelgti krepšinio teisėjų kelią net nuo 1922 metų. Ši knyga tarsi metraštis, enciklopedija, kur daug faktų, skaičių“, – sakė K.Pilipauskas.
Pasak knygos bendraautoriaus, istoriko Vytauto Gudelio, knyga „Lietuvos krepšinio teisėjai“ yra išskirtinė krepšinio pasaulyje.„Iki tol turėjome lengvo turinio knygas, o čia yra unikali enciklopedija. Daug gyvų įspūdžių, iki šiol nežinomų faktų, pavyzdžiui, pateikiami gyvi įspūdžiai, kaip vyko atsiskyrimas nuo Sovietų sąjungos krepšinio organizacijos“, – teigė V.Gudelis.
Knygoje gyvai aprašomi ir skandalingi faktai iš tarptautinių turnyrų. Pavyzdžiui, autorius prisimena 1972 m. Miuncheno olimpiados krepšinio finalą. „Tada teisėjai suklydo netikėtai nusprendę pratęsti rungtynes, kai pergalę jau šventė JAV rinktinė. Jie deramai nepaaiškino žaidėjams, kad rungtynės nesibaigė, todėl aikštėje kilo sumaištis, vieni žaidė, kiti nustebę žiūrėjo. Rezultatą per tą trumpą laiką persvėrė rusai. Vėliau tų varžybų vyriausiasis tesėjas kalbėdamas su manimi pripažino savo klaidą“, – prisimena J.Jankauskas.
15min.lt J.Jankauskas sakė, kad teisėjo kelią jį paskatino pasirinkti Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) treneris Kostas Birulis. „Jis man tiesiai pasakė: iš tavęs krepšininko nebus, bet teisėjas – galbūt. Taip pasirinkau šį kelią“, – pasakojo J.Jankauskas.
Čia negali būti bukas. Tai netgi kūrybinis darbas. Jei švilpsi dėl kiekvieno prisilietimo, padarysi neįdomias rungtynes, bet negali ir leisti didelio grubumo.
Pasak jo, teisėjo darbas ne tik atsakingas, bet ir reikalaujantis įvairių asmeninių savybių. „Čia negali būti bukas. Tai netgi kūrybinis darbas. Jei švilpsi dėl kiekvieno prisilietimo, padarysi neįdomias rungtynes, bet negali ir leisti didelio grubumo“, – aiškino J.Jankauskas.
J.Jankauskas yra socialinių mokslų daktaras. „Tačau krepšinis visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis“, – sakė jis.
K.Pilipauskas knygos bendraautoriams V.Gudeliui ir jo dukrai Daivai Gudelytei už indėlį į krepšinio istoriją, išliedžiant knygą, įteikė Lietuvos krepšinio tesėjų federacijos aukso ženklelį. Tokį patį pagarbos ženklą J.Jankauskas yra gavęs anksčiau.
J.Jankauskas teisėjavo nuo 1952 m. ir praleido aikšteklėje daugiau kaip 40 metų.
1959–1992 m. J,Jankauskas buvo Lietuvos krepšinio teisėjų kolegijos pirmininkas. 1970–1986 m. FIBA teisėjas, 1986–2002 m. – techninis komisaras. 1993–1996 m. vienas Lietuvos krepšinio lygos steigėjų, patarėjas, direktorato vadovas, vėliau paskirtas Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentu.
