„Tai mums neįkandama suma. Tikrai negalėtume skirti tiek pinigų už teisę organizuoti pirmenybes. Esame apskaičiavę, kad galbūt turnyras atsipirktų, jei mokestis būtų apie 500–700 tūkst. eurų“, – 15min.lt teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Esame paskaičiavę, kad, galbūt, turnyras atsipirktų, jei mokestis būtų apie 500–700 tūkst. eurų.
Dėl Krymo okupacijos, galimos Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir separatistų keliamų neramumų šios šalies viduje, šio mėnesio birželio 12-ąją „FIBA Europe“ pasitarime nutarta, kad Ukrainoje turėjusios vykti Senojo žemyno pirmenybės vyks dvejais metais vėliau, o norinčios varžybas rengti valstybės paraiškas turėtų siūlyti iki liepos 31 dienos.
Dar prieš šį sprendimą nemažai šalių tikino, kad galėtų perimti „Eurobasket 2015“ organizavimą – tarp pretendentų buvo minimos Prancūzija, Ispanija, Čekija ir Lenkija, Serbija bei Baltijos valstybės: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
Pastarųjų keturių valstybių krepšinio federacijų vadovai tikino, kad norėtų varžybas rengti kartu – kiekviena šalis pasiimtų po vieną grupę, kurioje varžytųsi ir jos nacionalinė komanda.
„Vien tik už vienos grupės kovas šaliai tektų sumokėti 1,2 mln. eurų. Jei dar planuose būtų ir vykdyti finalines kovas – atseikėti reikėtų dar 2 mln. eurų. Tai labai dideli pinigai. Tuo labiau kad mes ir nesuspėtume organizuoti turnyro – 2011 metų Europos krepšinio patirtis rodo, kad vien tik viešieji pirkimai užtrunka apie metus. Todėl apie 2015 metų Europos čempionatą Lietuvoje kalbėti net nevertėtų“, – dėstė M.Špokas.
Pateikta sąmata tikrai nedžiugina – vien tik už vienos grupės kovas šaliai tektų sumokėti 1 mln. 200 tūkst. eurų. Jei dar planuose būtų ir vykdyti finalines kovas – atseikėti reikėtų ir dar 2 mln. eurų.
LKF generalinis sekretorius sakė, kad taip pat pakilo ir reikalavimai organizatoriams – varžybas galima rengti tik ne mažiau kaip 10 tūkst. žiūrovų talpinančiose arenose, todėl realių valstybių – kandidatų sumažėja.
Kaip potenciali „Eurobasket 2015“ rengėja yra įvardijama Lenkija, kuri turi nemažai dešimtūkstantinių multifunkcinių arenų.
Nors buvo šnekama, kad Baltijos valstybės norėtų rengti 2019-ųjų Pasaulio krepšinio čempionatą ir jau pateikė prašymą FIBA, M.Špokas sakė, kad tai labiau savotiška žvalgyba, o ne kandidatavimas.
„Du pastarieji planetos čempionatai buvo atiduoti Europai – 2010 metais pirmenybės įvyko Turkijoje, šiemet bus Ispanijoje. Aš abejoju, kad 2019 metų FIBA turnyras vėl bus surengtas Europoje. Mes nekandidatavome rengti pasaulio krepšinio varžybas, o tik paprašėme atsiųsti dokumentus, ko reikia surengti tokio rango čempionatą. Mes, Baltijos šalys, norime girdėti, kas vyksta už uždarų durų: kiek kainuotų galimybė surengti pirmenybes, kokie reikalavimai, kokios sąlygos. Mes paprašėme, kad mums tik atsiųstų čempionato dokumentaciją. Paraiškos bus priimamos vėliau“, – komentavo M.Špokas.
Jis tikino, kad net ir 2023 metų pasaulio krepšinio čempionatas Lietuvai ir Baltijos šalims bus tikrai sunkiai įkandamas.
Jis tikino, kad net ir 2023 metų pasaulio krepšinio čempionatas Lietuvai ir Baltijos šalims bus tikrai sunkiai įkandamas. Mat įsigalios FIBA nauji reikalavimai: komandų skaičius didinamas iki 32, o organizatoriai privalės apsiimti visoms rinktinėms apmokėti bent minimalias atvykimo išlaidas.
„Ir vėl: kalbame apie arenas, kurios talpina ne mažiau kaip 10 tūkst. sirgalių. Kiek jų turime? Patys žinote. Jų nėra daug ir kitose Baltijos šalyse. O grupių kur kas daugiau“, – apie Baltijos valstybių šansus rengti planetos čempionatą savo nuomonę išsakė LKF generalinis sekretorius M.Špokas.
