Geriausią metų trenerį LSŽF renka nuo 2005 metų ir iki šiol penkis sykius iš aštuonių juo tapo krepšinio atstovas. Tai pavyko padaryti Ramūnui Butautui (2007 m), Rimui Kurtinaičiui (2009 m.), Kęstučiui Kemzūrai (2010 m.) ir Kaziui Maksvyčiui (2011 m.).
J.Kazlauskas teigė, kad apdovanojimas jam yra malonus įvertinimas, tačiau nepamiršo ir savo komandos, teigdamas, kad jis yra tik „ledkalnio viršūnė“. Treneris šiuo metu dirba Kinijoje, tad atsiimti prizo pats negalėjo, tačiau anksčiau davė interviu LSŽF. Šis pokalbis buvo parodytas per LSŽF apdovanojimų ceremoniją.
– Kaip vertinate šį apdovanojimą?
– Man labai malonu, tačiau krepšinis yra komandinis žaidimas, tad šis prizas atitenka visai komandai, visam mano trenerių štabui. Aš esu ledkalnio viršūnė, kuri visiems atstovauja.
– Kaip jūs atsiminsite 2013 metus?
– Pačiam sau netikėtai atsidūriau Kinijoje, gana gerai užbaigėme sezoną. Manau, kad sudėtingoje situacijoje pradėjau dirbti Lietuvos rinktinėje, nebesitikėjau į ją grįžti, tačiau taip įvyko.
Sunki pradžia – laiminga pabaiga. Žinoma, kad būtume dar laimingesni, reikėjo pergalės finale. Kai turnyrą pabaigi pralaimėjimu – ne taip jau saldu. Tačiau dabar pamąsčius ir grįžus atgal, manau, kad prieš čempionatą būčiau labai apsidžiaugęs, jei kas būtų pasakęs, jog laimėsime antrą vietą.
– Jus išrinko geriausiu žurnalistai, su kuriais Lietuvoje susidūrėte po gana ilgos pertraukos. Kokį įspūdį jie paliko, kaip pasikeitė?
– Tikrai daug pasikeitusių veidų, jų žymiai daugiau. Atsimenu, kai „Statyboje“ ir „Žalgiryje“ mus lydėdavo tik keli žurnalistai, o paskui jų tik gausėjo. Žurnalistai daro savo darbą, mes darome savo. Svarbu, kad jų darbe atsispindėtų teisybė, nebūtų prasimanymų ar išsigalvojimų.
– Galėtumėte palyginti lietuvius sporto žurnalistus su kitų valstybių atstovais?
– Galėčiau lyginti nebent su rusais, nes kitose šalyse nesuprantu, ką jie rašo, o to, ką išverčia kiti, lyginimui nepakanka. Manau, kad daugumoje šalių jie pakankamai panašūs.
– Ko palinkėtumėte žurnalistams kitiems metams?
– Linkėčiau būti principingiems, turėti savo nuomonę ir palaikyti Lietuvos krepšinio rinktinę. Kritikuoti ir barti tik tada, kai kitaip neįmanoma.