M.Špokas tikisi, kad Ukraina visgi susitvarkys su jai patikėta misija, nes tai būtų naudinga ir pačiai šaliai. Likus pusantrų metų iki čempionato, jau turėtų būti nuveikta nemažai organizacinių darbų. Visus taškus ant i turėtų sudėlioti kovo pabaigoje organizuojama neeilinė „FIBA Europe“ asamblėja, kurioje bus aptarta Ukrainos situacija.
LKF generalinis sekretorius nenorėjo kalbėti kita šiuo metu aktualia tema. Krepšinio ekspertai prabilo apie tai, kad Lietuvos klubams nederėtų varžytis VTB Jungtinėje lygoje, kuriai vadovauja Vladimiro Putino administracijos vadovas ir Rusijos saugumo tarybos narys Sergejus Ivanovas. Mindaugo Špoko nuomone, LKF turi stiprinti LKL lygą, kad ši būtų visapusiškai patraukli klubams.
– Susidarius sudėtingai politinei situacijai tarp Ukrainos ir Rusijos, Lietuvos krepšinio ekspertai prabilo apie tai, kad Lietuvos krepšinio klubams galbūt nederėtų rungtyniauti VTB lygoje. Kokia federacijos pozicija?
– Oficiali krepšinio federacijos pozicija šiuo klausimu bus paskelbta po vykdomojo susirinkimo, kuris įvyks kovo pabaigoje. Mano nuomone, visgi Lietuvos krepšinio čempionatas klubams turėtų būti tvirčiausias dalykas. O tik paskui galima galvoti apie kitus turnyrus, kurie neturi nieko bendro su federacija.
Šiuo metu mes tikrai neturime galimybių surengti tokį čempionatą Lietuvoje.
– Ar manote, kad klubai, dalyvaujantys VTB lygoje, turi iš to didelės finansinės naudos?
– Manau, kad taip. Jeigu jau dalyvauja, tai dėl kažkokių priežasčių. Reiktų jų paklausti, kokia ta konkreti nauda. Galbūt tai yra finansinė nauda, bet gali ji ir kitaip pasireiškti. Manau, tai reiškia, kad mes turime stiprinti LKL lygą, kad ji būtų visiems naudinga visomis prasmėmis.
– Kilus neramumams Ukrainoje, buvo prabilta ir apie 2015 metais šioje šalyje turintį vykti Europos krepšinio čempionatą. Ar buvo užmegztas kažkoks ryšys su „FIBA Europe“, kad čempionatas galėtų būti perkeltas į Lietuvą?
– Mes visuomet palaikome ryšį su „FIBA Europe“ vadovais. Bendraujame ir apie situaciją Ukrainoje, nes mes irgi ten dalyvausime. Dėl čempionato perkėlimo ar neperkėlimo galutinį sprendimą turi priimti tarptautinė federacija. Kitas dalykas yra mūsų noras ar ne noras. Šiuo metu mes tikrai neturime galimybių surengti tokį čempionatą Lietuvoje. Likus tiek laiko iki čempionato tiesiog neįmanoma jo suorganizuoti. Šiuo atveju yra daug techninių dalykų. Pavyzdžiui, euro įvedimas. Nėra taip paprasta. Suorganizavę tokį renginį, jau žinome, kaip nelengva yra tai padaryti. Būtų labai sunku pakartoti tą patį.
– Jūsų nuomone, Ukraina bus pajėgi sėkmingai surengti čempionatą?
– Palikime šį klausimą „FIBA Europe“ ir Ukrainai. Čia yra jų vidinis reikalas. Mums, aišku, būtų svarbu sužinoti, jeigu čempionatas bus keliamas, tai kur, kodėl ir už kiek.
„FIBA Europe“ sako, kad mes buvome pavyzdiniai rengėjai. Pavyzdžiui, Slovėnijoje nebuvo pastatyta tiek arenų, kiek žadėta.
– Buvo kalbų apie Prancūziją...
– Girdėjosi tokie pasvarstymai, bet čia tik pasvarstymai. Apskritai, dar yra daug dalykų, kurie neatsakyti apie čempionatą. Norėtume išgirsti FIBA viziją apie varžybų formatą, kas keisis ir pan. Šitie dalykai bus sudėlioti tik gegužės mėnesį, per rinkimus. Neeilinė „FIBA Europe“ asamblėja bus surengta kovo viduryje. Ten jau turėtų būti daugiau kalbų apie Ukrainos situaciją. Manau, Ukraina pati turėtų viską daryti, kad čempionatas įvyktų. Visgi jau yra daug investuota.
– Kiek Ukraina galėtų būti pasistūmėjusi?
– Sunku palyginti čempionatus Latvijoje, Slovėnijoje ar Ukrainoje ir Lietuvoje. Mes buvome labai pažangūs organizatoriai ir viską darėme daug geriau. Sunku spręsti apie Ukrainą, mes nežinome, kokioje stadijoje yra jų arenų statybos. Aš girdžiu tik atgarsius. „FIBA Europe“ sako, kad mes buvome pavyzdiniai rengėjai. Pavyzdžiui, Slovėnijoje nebuvo pastatyta tiek arenų, kiek žadėta.
