LKL rungtyniaujančios komandos strategas neslepia, kad į Kauno rajoną iš miesto „LSU-Atletas“ persikėlė taip pat ne iš gero gyvenimo. 35 metus treneriu dirbantis ir visą širdį 1962 metais įkurtam „Atletui“ atiduodantis E.Nickus tikisi, kad Garliavos sporto ir kultūros centre komanda įsikurs ilgam.
Atvirame pokalbyje žinomas šalies krepšinio specialistas portalui 15min.lt pasakojo apie „LSU-Atletui“ šį sezoną keliamus tikslus, žiūrovų įtaką krepšininkų žaidimui ir permainas LKF.
Artimiausios komandos rungtynės vyks spalio 15 d., antradienį, 19 val. Garliavos sporto ir kultūros centre su Utenos „Juventus“ ekipa.
Tikslas – patekti tarp aštuonių stipriausių
– Sezoną pradedate susigrąžinę istorinį pavadinimą (buvo „LSU-Baltai“) ir iš Kauno miesto persikėlę į rajoną. Kokie tikslai keliami komandai šiemet?
– Laimėję NKL, praėjusiais metais netikėtai patekome į Lietuvos krepšinio lygą, nors dabar nuostatai yra kitokie. Mūsų komandai, kaip ir kiekvienai kitai, tai atsakingas momentas. Ypač mums, nes mes turbūt vieninteliai einame pačiu sunkiausiu keliu – renkame jaunimą, kuris ateityje galėtų žaisti pakankamai aukštame lygyje. Krepšininkų amžiaus vidurkis yra tik 21 metai, todėl net vieno žaidėjo netektis gali smarkiai įtakoti sezoną.
Su daugeliu žaidėjų esame sudarę ilgalaikius kontraktus, todėl tikime, kad ši komanda ateityje gali nudžiuginti gerais rezultatais. Juk jie, būdami jaunesni, jau sugebėjo laimėti NKL.
Sezonui pradėjome ruoštis labai atsakingai nuo liepos 19 d. Sužaidėme nemažai draugiškų varžybų. Pasirengimu buvau patenkintas, tačiau viena bėda ne bėda, pradedame sezoną be trijų pagrindinių žaidėjų – vidurio puolėjo Tomo Urbono, taip pat penktoje pozicijoje žaidžiančio Šarūno Beniušio, dėl ligos laiku sezono pradėti negalėjo ir Šarūnas Vingelis. Tai komandai didelis nuostolis.
Bet komandoje yra ne trys, o dvylika žaidėjų, todėl turime žaisti su tais, kuriuos turime. Jiems sakau, kad aikštėje žaidžia ne pavardės, kad nuo jų noro, darbingumo, nuo psichologinio pasirengimo rungtynėms priklausys tai, kaip jie žais. Situacijos nedramatizuoju.
– Kokia vieta turnyrinėje lentelėje tenkintų komandos vadovus ir trenerius?
– Visos komandos LKL labai sustiprėjo. Jos gerai sukomplektuotos, turi nemažai legionierių. Tai mums labai geras iššūkis.
Mes būtume patenkinti, jei patektume tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų. Nors sakoma, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Visada sakiau, kad „LSU-Atletas“ yra jauniems žaidėjams galimybė kažko pasiekti. Patys žaidėjai to turi norėti. Save parodyti.
Čia kažkada žaidė ir Žydrūnas Ilgauskas, ir Saulius Štombergas, ir Kęstutis Kemzūra, daug kitų garsių žaidėjų. Daug kam šis klubas buvo tramplinas iš moksleivių į vyrų krepšinį.
Ši komanda privalo būti, nes čia ruošiame ne tik krepšininkus. Daugelis jų ateityje tampa gero lygio treneriais.
Ši komanda privalo būti, nes čia ruošiame ne tik krepšininkus. Daugelis jų ateityje tampa gero lygio treneriais – Nerijus Zabarauskas, Rytis Vaišvila, Kazimieras Maksvytis, K.Kemzūra, Darius Dimavičius, kuris dabar su Antanu Sireika dirba Japonijoje.
– Koks komandos biudžetas šį sezoną?
– LKL reikalavimas – 800 tūkst. Lt, tokį ir bandome pasiekti. Jau nuveiktas didelis darbas. Žinoma, būna įvairių situacijų – sutari, o nesilaiko duoto žodžio.
Negyvename tik šia diena, su Kauno rajonu siejame ilgalaikę viziją. Arena Garliavoje yra moderni, šviesi. Galima tik padėkoti rajono vadovams, kad mus įleido į ją žaisti. Mes taip pat Kauno rajonui padarysime reklamą. Tikiuosi, kad į areną pritrauksime jaunimo, taip atlikdami ir socialinę funkciją.
Rajonas pasiūlė geresnes sąlygas
– Kodėl persikėlėte į rajoną? Ar Kaune užtenka „Žalgirio“, o kitai krepšinio komandai vietos nėra?
– Žaisdami Halėje mes maloniai stebėjomės, kad ateidavo daug žiūrovų – mažiausiai iki tūkstančio, bet ir trys tūkstančiai ateidavo. Aišku, nepardavinėjome bilietų.
Kai kas bando sureikšminti mūsų išėjimą į rajoną. Nereikia. Mes išėjome ten, kur mums pasiūlė geresnes sąlygas. Kauną pakankamai gerai reprezentuoja ir „Žalgiris“. Mes suprasdavome, kad gausime mažiau dėmesio. Tačiau neišvažiavome iš Lietuvos, niekur nepabėgome. Žaisime čia.
– Kiek žiūrovų tikitės sulaukti Garliavos arenoje?
– Jei sulauktume salėje apie tūkstantį žiūrovų, būtume patenkinti. Žmonės į rungtynes turėtų eiti kaip į šventę, kaip į koncertą.
Visada sakau, kad labai didelė parama, nors gal tas neakcentuojama, yra žiūrovai. Jų atėjimas į sales labai svarbus ir dėl komandos palaikymo, ir dėl paramos išlaikant komandą.
Nebus tų pergalių, jei klubai bus palikti likimo valiai. Dabar yra pastatyta daug puikių arenų, tačiau jos yra neužpildytos. Sakoma, kad krepšinis antroji Lietuvos religija, tačiau salės nepilnėja. Net mažesniuose miestuose, kuriuose žmonių užimtumas nėra didelis, bilietų stygiaus nėra.
Įsivaizduokite, ateina aktorius ar muzikantas, o salėje – 5 žmonės. Krepšinyje tas pats. Jei ateitų daugiau žiūrovų, būtų moralinis palaikymas, net žaidimo kokybė gerėtų. Žaidėjas visada nori pasirodyti kuo geriau, bet aplinka taip pat formuoja asmenybes.
A.Sabonio pasitraukimas nustebino
 |
| Edas Nickus |
– Praėjusią savaitę LKF Vykdomajame posėdyje sprogo bomba – iš federacijos pasitraukia prezidentas Arvydas Sabonis, o kartu su juo ir treneris Jonas Kazlauskas, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, viceprezidentas Antanas Guoga. Nujautėte tokį A.Sabonio žingsnį?
– Tikrai nesitikėjau, kad taip atsitiks. Arvydas Sabonis yra federacijos vėliavnešys, autoritetas, todėl Lietuvos krepšiniui tai yra didelis nuostolis. Vis tikiuosi, kad gal kažkas įvyks, ir jis liks. Aš norėčiau jį ir toliau matyti LKF prezidentu, tačiau, be abejo, turi būti ir kartu dirbanti komanda.
Atrodo, kad federacijoje tikrai yra bėdų. Gal ir ne visi Vykdomojo komiteto nariai atlieka funkcijas, kurias turėtų atlikti. Todėl viską suvesti į vieną ar kitą žmogų nereikėtų. Intrigos trukdo ne tik federacijos veiklai, bet ir krepšinio klubams. Visi turėtų suprasti, kad nė viename kare nėra nugalėtojų. Gal tik tą dieną pasijauti, kad esi stiprus, teisus, bet tai nėra gera situacija.
J.Kazlausko pasitraukimą, kaip treneris, iš dalies suprantu. Atsakomybė didelė. Dirbti su į rinktinę atvykstančiais žaidėjais gali tik autoritetingas treneris, nes atvažiuoja žvaigždės, su jomis nėra lengva.
Niekas nežino – nei jūs, nei aš, kokie tie konfliktai. Kur ten ta juoda katė perbėgo. Neklystančių žmonių nėra, bet kalbant apie kiekvieną žmogų reikia pasverti, ką tas žmogus daro Lietuvos krepšiniui. Krepšinio elito žmonės, kurių mes, džiugu, turime daug, turi susėsti ir kalbėti viešai, kas čia vyksta.
Krepšinio elito žmonės, kurių mes, džiugu, turime daug, turi susėsti ir kalbėti viešai, kas čia vyksta.
Gerų trenerių Lietuvoje netrūksta
– Jei rinktinės treneris J.Kazlauskas tikrai pasitrauks, kas galėtų užimti jo vietą?
– Lietuvoje yra daug gerų trenerių. Žinoma, ne visiems treneriams pasiseka Pasaulio ar Europos čempionate. Kai paskiria trenerį, pas mus viskas labai gražiai piešiama. Bet jei nepavyksta kažkas, tai tuomet jį nori padaryti atpirkimo ožiu, kad jis patirties neturi, kad nieko nemoka.
Rimas Kurtinaitis, Ramūnas Butautas, Antanas Sireika, Kęstutis Kemzūra, Rimantas Grigas, Gintaras Krapikas. Šie treneriai ne šiaip gero lygio, jie labai labai aukštos kvalifikacijos. R.Kurtinaitis, kas jį pažįsta, žino, kad yra tikras kareivis. Mes bendraujame, man patinka jo filosofija, tikslai, norai. Tačiau apie daugelį trenerių galiu tą patį pasakyti.
