Kad šis M.Lukauskio pasirinkimas buvo teisingas geriausiai atspindi jo dabartinė karjera. 29 metų gynėjas yra vienas geriausių ir vienas labiausiai patyrusių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjų bei vienas iš neabejotinų Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderių, savo fantastiškais metimais atnešusių ne vieną svarbią pergalę vilniečiams. M.Lukauskis yra ir ilgiausiai „Lietuvos ryte“ rungtyniaujantis krepšininkas – Vilniaus komandai jis atstovauja jau šeštąjį sezoną.
Šis sezonas „Lietuvos ryto“ komandai jau yra sėkmingas. Kaip manote, kas labiausiai įtakojo tokius ekipos rezultatus?
Šie rezultatai yra visos komandos bendras darbas – visi stengiasi ir dirba – prie gero darbo ir geras rezultatas (šypsosi).
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Ačiū! |
Ar Turine iškovota Europos taurė suteiks papildomų jėgų laimėti ir visus kitus titulus LKL ir BBL?
Tų jėgų pas visus ir taip yra likę. Visi supranta, kad iki sezono pabaigos jau nedaug liko, o galimybės yra neblogos iškovoti likusius du titulus. Taigi, atėjus lemiamoms kovoms jėgų pas visus ne kiek atsiras, kiek dar papildomai prisidės.
Jūsų marškinėlių numeris 8-tas. Ar jis jums ka nors reiškia? Kodėl pasirinkote ši skaičių?
Ne, nieko tokio ypatingo nėra. Seniau, kai tik atėjau į komandą, tas numeris buvo užimtas, neišeidavo pasikeisti. Išėjus iš komandos žaidėjams su aštuntu numeriu, kai tik jis atsilaisvino, tai ir griebiau. Man šis skaičius tiesiog patinka.
Kokius pratimus namų sąlygomis galima atlikti, norint patobulinti šuolį?
Nežinau, reikėtų klausti trenerių. Aš pats namuose nedarau jokių pratimų. Tai treniruočių darbas: kai būna fizinis pasirengimas treniruoklių salėje, kai su svoriais dirbame ar stadione. Tokių pratimų yra begalė.
Kokie panašumai tarp Rimo Kurtinaičio ir Antano Sireikos darbo treniruočių metu?
Kad nelabai jų yra. Kiekvienas treneris turi savo sistemą, savo braižą ir taktiką. Sakyčiau, kad nėra panašumų.
Ar galėtumėte palyginti savo žaidimo stilių su kokios nors krepšinio žvaigždės žaidimo stiliumi? Koks tai žaidėjas?
Aš pats savęs nelyginu, nebent žiūrovai, gerbėjai. Kartais pavadina Manu Ginobiliu, kartais Šiškausku.
Kokios yra jūsų kaip žaidėjo silpnosios savybės?
Nestabilumas, kuris jau ne pirmi metai pas mane yra, metimas, driblingas... Bet kiekvienas žaidėjas turi tų silpnų pusių. Nors visuomet mėgini tas silpnesnes vietas tobulinti, tačiau jos lieka.
Ar galėtumėte pažvelgti į priekį ir pasakyti, kaip įsivaizduojate LKL finalus?
Ne (šypsosi). Iki finalų dar yra laiko, iki jų reikia prasibrauti. Dabar žaidžiame ketvirtfinalyje, esame susikaupę toms varžyboms. Po to bus BBL finalinis ketvertas. Į LKL finalus dar reikia patekti (šypsosi).
Kas jums įdomiausia žaidžiant krepšinį?
Aš toks nuo mažų dienų esu daugiau komandinio stiliaus žaidėjas. Nesu taškų darymo mašina. Man labiau patinka komanda, nei individualizmas, nors, žinoma, būna momentų, kai reikia visko. Krepšinyje mane žavi komandinė gynyba ir greitas puolimas.
Nesu taškų darymo mašina. Man labiau patinka komanda, nei individualizmas. (M.Lukauskis)
Ar turite ritualų prieš svarbias rungtynes?
Neturiu. Kažkas nesikerpa ar maistą kažkokį kitokį valgo, o aš tiesiog žiūriu, kaip jaučiuosi. Va, žmona nelinki man sėkmės prieš rungtynes, bet čia ne mano, o žmonos ritualas (šypsosi).
Iš kur toks sugebėjimas lemiamu momentu įmesti net kartais neįmanomus metimus, ypač tritaškius?
Ne pirmą kartą girdžiu šį klausimą (šypsosi). Sėkmės aišku yra, pasiseka paprasčiausiai pataikyti tokius, atrodo, tikrai neįmanomus metimus. Tokių metimų niekaip neprisitreniruosi – nebūna, kad ateini į treniruotę ir meti nuo vidurio ar apsisukęs, ar dar kažkaip... Tokius metimus gali tik iš šimto vieną pataikyti. Kai rungtynėse būna tokia situacija, kur apmąstymams nelieka laiko, toks metimas spontaniškai išeina. Kol kas šiais metais įkrito tokių fantastinių metimų, džiugu.
Išvardinkite geriausių LKL žaidėjų penketuką?
Eidsonas, Jankūnas, Petravičius, Mačiulis ir Kadžiulis.
Ką jums davė šešeri metai praleisti „Lietuvos ryte“?
Davė patirties ir daug išgyvenimų, teko ir nemažai trenerių turėti. Per mano karjerą visuose kituose klubuose neteko tiek turėti, kiek vien „Lietuvos ryte“. Iš kiekvieno jų kažką naudingo paimdavau. „Lietuvos rytas“ man daug davė – tiek kalbant apie gyvenimą, tiek apie krepšinį.
Kuris legionierius, kada nors rungtyniavęs LKL, jums iki šiol yra nepamirštamas? Kodėl?
Daug yra. Tiek iš mūsų komandos – Aaronas Lucasas, Frederickas House'as, Tyrone'as Nesby, Kareeemas Rushas, Dickey Simpkinsas. O dar iš „Žalgirio“ kiek yra.. Kiekvienas legionierius yra savaip įdomus. Mūsų komandoje jie atlikdavo skirtingus vaidmenis, duodavo tikrai daug, kad komanda pasiektų pergales. Pirmą kartą kai laimėjome Europos taurę buvo Nesby, vėliau Rushas, House'as. Apie kiekvieną yra ką prisiminti. Kurį norėčiau vėl čia pamatyti? House'ą ir Lucasą. Bendrauju su abiem, tiesa, Lucasas jau nebežaidžia krepšinio. Su House'u dažnai pasišnekame, geri atsiminimai jam likę apie Lietuvą.
Jei pasiūlytų, ar sutiktumėte žaisti „Žalgiryje“?
Jau yra buvę pasiūlymų... Bet taip gyvenimas susiklostė, kad likau „Lietuvos ryte“. Niekada negali sakyti „ne“ ar „taip“, nes nežinai, kaip gali pasisukti gyvenimas. Aišku, Vilnių ir Kauną supriešina sirgaliai savo kalbomis: „Lietuvos rytas“ tokie, „Žalgiris“ – anokie. Bet žaidėjas į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad „niekada nežaisiu „Žalgiryje“, nes šešerius metus žaidžiau „Lietuvos ryte“ .
