– Sveikatos problemos jums užkirto kelią išmėginti jėgas rinktinės stovykloje. Kokį įspūdį palieka rinktinės žaidimas draugiškose varžybose?
– Labai norėtųsi būti rinktinėje, tačiau buvo įsisenėjusių nugaros problemų. Todėl tiek aš, tiek klubas norėjome šią vasarą skirti reabilitacijai. Žinoma, stebiu draugiškas rinktinės rungtynes, buvau užsukęs ir į vieną treniruotę. Bendras vaizdas geras, vyrai dirba su noru. Aišku, dar ne viskas klijuojasi, bet yra laiko ir manau, kad viskas bus gerai.
– Kaip sekasi reabilitacijos procesas? Kodėl pasirinkote būtent Kauną?
– Reabilitacija gera, sportuoju pagal Milano gydytojų sudarytą programą. Viskas vyksta pagal planą – jau dabar jaučiuosi visai gerai. Kaune esantį sporto ir sveikatingumo centrą „Ąžuolynas“ rekomendavo rinktinės vadybininkai. Įranga ir personalas puikus, labai patogu po darbo su treniruokliais pabėgioti šalia esančiame Ąžuolyno parke, tad tikrai nesigailiu reabilitacijai pasirinkęs Kauną.
– Pastarąjį sezoną praleidote Milano „Armani Jeans“ ekipoje. Kokia atmosfera komandoje, kaip jaučiatės būdamas šioje šalyje?
– Italijoje klubas sudarė labai geras sąlygas. Sezoną taip pat vertinčiau gerai, asmeniniai rezultatai irgi buvo geri, išskyrus sezono pabaigą, nes tuo metu jau negalėjau žaisti dėl nugaros skausmų. Komandos rezultatai galėjo būti geresni, į Eurolygos geriausių komandų šešioliktuką tikrai turėjome patekti. Italijos lygoje pasiekėme finalą, tačiau gaila, kad nesugebėjome iškovoti čempionų titulo.
Italija paliko gerą įspūdį, ten malonūs, draugiški žmonės. Tačiau sirgaliai kiek vangoki – kituose miestuose pasitaikydavo, kad susirinkdavo pilnos salės, bet pačiame Milane – silpnokai. Vis dėlto Italija – futbolo šalis, o Milane – net dvi stiprios futbolo komandos.
– Kaip šiuo metu būdamas Lietuvoje išnaudojate laisvalaikį?
– Laisvo laiko nedaug – reabilitacijai skiriu apie pusdienį. O Lietuvoje nebuvus metus veikti tikrai yra ką: ir susitikti su draugais, ir tvarkyti įvairius reikalus...