2009 metų Europos čempionatą Lenkijoje M.Petravičius prisimins kaip šalies krepšinio fiasko – tąkart mūsų ekipa, iš šešerių rungtynių laimėjusi tik sykį, užėmė 11 vietą. Ir menka paguoda, kad 31 metų 208 cm ūgio puolėjas tąkart per rungtynes rinkęs 12,8 taško buvo Lietuvos rinktinės lyderis.
Šių metų „EuroBasket 2011“ šventę M.Petravičius prisimins, nes ji vyko krepšinio šalyje Lietuvoje. Jos nepamirš, nes kelią į medalius lietuviams užtvėrė pirmenybių išsišokėliai makedonai. Ir dar savo vaikams (su žmona Bernadette augina pustrečių metų sūnų Marijoną ir trijų savaičių Viktoriją) su liūdesiu pasakos, kad jį sustabdė liga: rinktinei padėjo tik per dvejas rungtynes, penkis komandos draugų susitikimus stebėjo gulėdamas ligoninės palatoje, o lemiamas kovas – Kauno „Žalgirio“ arenoje, nuo atsarginių suolelio. O jaunėlė dukrelė Viktorija žinos, kad pasaulį išvydo dieną prieš lemtingą Lietuvos krepšininkams susitikimą su Makedonija.
Vienas iš trijų milijonų
Lietuvos rinktinė nukraujavo po trijų Europos čempionato dienų Panevėžyje. Dėl ligos iš „EuroBasket 2011“ kovų pasitraukė M.Petravičius. Atlikus tyrimus Kauno klinikose krepšininkui nustatyta plaučių mikroembolija.
Kaip tuomet sakė rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas, Marijonui tiesiog nepasisekė, mat Lietuvoje fiziškai stipriems žmonėms tikimybė susirgti tokia liga yra viena iš trijų milijonų...
Diagnozavus retą ligą M.Petravičius išgirdo dar ir tai, kad mažiausiai mėnesį teks būti be krepšinio ir jokių fizinių krūvių.
Per dvejas Europos krepšinio pirmenybių A grupės rungtynes (su Didžiąja Britanija ir Turkija) M.Petravičius žaidė 27 minutes, pelnė 9 taškus, po krepšiais atkovojo 3 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą ir 4 kartus suklydo. Jis pataikė 3 dvitaškius ir realizavo 3 baudų metimus iš 6.
Rinktinei persikėlus į Kauną, M.Petravičius vėl prisidėjo prie draugų kompanijos, tačiau jau tik kaip žiūrovas. Žiūrovu jis lieka ir toliau. Aukštaūgis buvo pastebėtas stebintis Vilniuje vykusias Eurolygos atrankos A grupės turnyro kovas.
„Lietuvos rytas“ laimėjo ketvirtfinalyje ir pusfinalyje. Reikės laukti pergalės ir finale. Labai norėčiau, kad Vilniaus komanda patektų į Eurolygą“, – simpatijų buvusiam klubui prieš sekmadienį įvykusį finalą neslėpė M.Petravičius. 2006–2009 metų sezonuose jis gynė būtent šios komandos garbę. Tačiau jam teko nusivilti – sostinės klubas neatsilaikė prieš Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) ekipą, kuriai bilietą į Eurolygą padėjo iškovoti kitas rinktinės aukštaūgis Darius Songaila.
– Ką šiuo metu veikiate? – LŽ pasiteiravo Lietuvos rinktinės vidurio puolėjo M.Petravičiaus, kuriam spalio 24-ąją sukaks 32 metai.
– Medikai skyrė poilsio, tad dabar gydausi. Laukiu naujų žinių. Kol kas liepė gyventi ramiai, ilsėtis.
– Kiek laiko teks ilsėtis?
– Kol kas dar neaišku. Reikės reguliariai lankytis pas gydytojus, o jie jau praneš, kada galėsiu pradėti sportuoti.
– Kokias nors procedūras reikia atlikti?
– Paprasčiausiai rytais susileidžiu vaistus, o tada poilsis, poilsis, poilsis.
– Susirgote labai ne laiku... Ant nosies naujas sezonas, esate be klubo.
– Sveikata brangiau už kontraktą. Bus dar tų sutarčių, tame nematau nieko blogo. Pirmiausia reikia išgyti.
– Europos krepšinio čempionato metai Lietuvai ne itin sėkmingi: rinktinė be medalių, jūs, tik prasidėjus „EuroBasket 2011“, buvote priverstas palikti komandą ir gydytis, čempionato ambasadorius Arvydas Sabonis, tiesa, jau pasibaigus pirmenybėms, patyrė miokardo infarktą... Kas vyksta?
– Negali žinoti, kas kada gali nutikti. Visi turime problemų. Traumos ir ligos užpuola neatsiklaususios. Labai nesmagu, bet nieko nepakeisi. Reikia gydytis ir žiūrėti į priekį.
– Ispanijos rinktinė Europos pirmenybes laimėjo pelnytai?
– Ispanijos krepšininkai jau iš anksto buvo laikomi favoritais, bet tai dar nereiškė, kad jie gali tapti čempionais. Ispanijos rinktinė iš tiesų yra labai stipri komanda, Europos čempionate žaidė labai gerai, demonstravo gražų krepšinį. Ispanai pagal žaidimą buvo stabiliausi.
– Europos čempionato prizininkų trejetas – logiškas?
– Trūko Lietuvos (juokiasi). Bet nieko nepakeisi. Ant pjedestalo lipo geros komandos. Gražiai ir puolime, ir gynyboje žaidė prancūzai. Visus nustebino ketvirtąją vietą užėmę makedonai. Vyrukai kovojo iš širdies, per kiekvieną susitikimą kabinosi į pergalę, tai pagirtina.
– Lietuviai tarp prizininkų nepateko, nes jūs nepadėjote komandai. Sulaukiate tokių priekaištų?
– (Juokiasi) Ne, ne dėl to. Mūsų komandoje buvo pakankamai gerų krepšininkų, viskas vyko pagal planą, laimėjome prieš labai pajėgias komandas. Viskas buvo gerai, bet vienos prastesnės rungtynės – ir viskas sugriuvo.
– Linkime, kad šis sezonas nebūtų išbrauktas iš jūsų karjeros. Ar kokių pasiūlymų iš klubų jau sulaukėte?
– Agentai tuo klausimu dirba, bet pirmiausia noriu išsigydyti. Per daug planuoti nenoriu. Treniruotis dar negalima, bet, manau, jau greitai galėsiu ką nors po truputį daryti.
– Tad su šeima laikinai gyvenate Vilniuje?
– Kol kas esame sostinėje.
– Ir jau gausesne šeima?
– Taip, gimė dukrelė. Viskas puiku. Nusprendėme ją pavadinti Viktorija. Viską sprendžiame kartu su žmona (šypsosi).
