Kaip vyksta vertinimas? Bazinis balas, kuriuo prasideda vertinimas, yra 6 – tokio įvertinimo nusipelno kiekvienas aikštelėje pasirodęs krepšininkas. Priklausomai nuo jo darbo puolime ir gynyboje, orientavimosi situacijoje, pasirinktų sprendimų ir kitų aikštelėje svarbių žaidimo elementų šis balas didėja, mažėja arba išlieka nepakitęs. Įvertinimai nebūtinai atspindi rungtynių statistikos protokolą, nes krepšinis nėra vien naudingumo taškai, rezultatyvumas ar atkovoti kamuoliai. Varžovų lyderio uždarymas gynyboje, pagalba komandos draugams, noras kovoti yra ne mažiau vertingi elementai, kurie protokole niekaip neatvaizduojami.
Ty Lawsonas – 6. Dažnas „Nuggets“ startinio penketuko įžaidėjas ir šių rungtynių startinio penketuko įžaidėjas iš aikštelės išėjo neatlikęs nė vieno rezultatyvaus perdavimo per 20 minučių. Būna ir taip. Rungtynių pradžioje bandė prasiveržimais aštrinti puolimą. Įsiminė reidu per visą aikštelę po to, kai pats atkovojo kamuolį. Sužaidė neblogą atkarpą antrojo kėlinuko viduryje, kai sėkmingai užbaigė porą atakų, rungtyniaudamas atakuojančio gynėjo pozicijoje. Po didžiosios pertraukos žaidė “į minusą”. Garsėjantis kaip neblogas snaiperis, sugebėjo pramesti 3 baudas iš eilės. Zoninėje gynyboje “plaukiojo” bet kur: tiek stovėdamas jos smaigalyje, tiek jos kraštuose.
Marko Popovičius – 7. Ko jau ko, bet noro laimėti iš kroato neatimsi. Rungtynių pradžia nesiklostė sėkmingai, puolime nerado savęs atakuojančio gynėjo pozicijoje. Tačiau iškart atsigavo, kai perėmė įžaidėjo rolę: drąsiai veržėsi, metė į krepšį, atmesdavo kamuolį komandos draugams, priversdavo varžovus prasižengti, tiesa, greitai pražangas rinkosi ir pats. Pataikė tolimą metimą ketvirtojo kėlinuko viduryje suteikdamas žiūrovams nedidelę viltį. Kiek nepelnytai užsidirbo techninę pražangą už vaidybą, nors smūgiu alkūne pavaišintas buvo.
Mantas Kalnietis – 5. Nespėjo atsigauti po viruso, todėl aikštelėje buvo tik savo paties šešėlis. Gynyboje bandė užvesti komandos draugus aktyvesniems ir labiau organizuotiems veiksmams, tačiau atsako nesulaukė. Pataikė vieną sudėtingą dvitaškį iš distancijos, daugiau puolime nieko doro nenuveikė.
Tomas Delininkaitis – 6. Nors rungtynes pradėjo starto penkete, ant parketo atliko labiau epizodinį vaidmenį. Stengėsi aktyviai įsijungti į žaidimą, tačiau ritmo nepajautė. Pataikė nieko nebelemiantį tritaškį dvikovos pabaigoje.
Milovanas Rakovičius – 4. Liūdesys puolime ir dar didesnis liūdesys gynyboje. Buvo absoliučiai per lėtas bent kažkiek prilygti CSKA priekinės linijos žaidėjams.
Tadas Klimavičius – 5. Savo nelaimei, daugiausiai laiko aikštelėje praleido poroje su M.Rakovičiumi, todėl nuolat turėdavo palikti savo zoną, kad pasaugotų komandos draugo paliktas erdves. Puolime vengė žiūrėti į krepšį būdamas palankiose metimams pozicijoje, tačiau kažkodėl pažiūrėdavo, kai tos pozicijos toli gražu nebuvo patogiausios.
Paulius Jankūnas – 6. Juodadarbis komandos krepšininkas pradėjo rungtynes starto penkete, bet greitai sėdo ant suolelio dėl greitų 2 pražangų. Puolime užėmė pasyvią rolę, labiau padėdamas iš gynybos išsivaduoti komandos antrosios linijos krepšininkams. Pats vos kartą ėmėsi individualių veiksmų ir puikiu perdavimu surado R.Javtoką. Gynyboje lopė savo draugų paliktas skyles, todėl nuolat būdavo „pagaunamas ant judesio“ asmeninėje zonoje paliktų varžovų, kurie aštrindavo atakas prasiveržimais link krepšio.
Robertas Javtokas – 5. Rungtynes pradėjo starto penkete. Pagerėjęs žaidimas ir forma puolime, kuriuos matėme keliose paskutinėse rinktinės rungtynėse, išnyko kaip dūmas. Nepagaunami komandos draugų perdavimai, bereikalingi klaidinantys judesiai ir užsidirbtas „stogas“ – toks pagrindinio komandos vidurio puolėjo indėlis puolime. Gynyboje nuolat buvo priverstas pakilti ties tritaškio linija, kai gynėjai užstrigdavo elementariose užtvarose, todėl nebegalėdavo padėti kovoje dėl atšokusių kamuolių.
Mindaugas Kuzminskas – 6. Išnaudojo mobilumą ir greitį gynyboje, kai žalgiriečių zonai nereikėdavo „pasisukti“. Įsiminė puikia orientacija pirmojo kėlinuko pabaigoje, kai privertęs Milošą Teodosičių mesti sunkų, nelietusį lanko metimą, žaibiškai spurtavo į varžovų aikštės pusę ir, gavęs perdavimą, pelnė lengvus taškus iš po krepšio. Puldamas krepšį vienoje iš pirmųjų pozicinių atakų į kišenę „įsidėjo“ tradicinius sau žingsnius, po kurių aštrinti situacijas drįso labai retai.
Artūras Milaknis nežaidė.
Sonny Weemsas – 6,5. Rungtynes pradėjo starto penkete ir drąsiai ėmėsi lyderio vaidmens. „Raptors“ komandoje pagrindinis derinukas būdavo toks: jei turi kamuolį, tai ji perduok Bargnani arba atakuok pats, tačiau „Žalgiris“ italo sudėtyje neturi, todėl, nepaisant to, kad legionierius ir JAV žaidė rezultatyviai ir agresyviai, pernelyg didelis savanaudiškumas komandai nepadėjo. Prie savęs sutraukdamas po keletą varžovų, tikrai galėdavo surasti laisvų komandos draugų, tačiau tai padarydavo pernelyg retai.
DeJuanas Collinsas – 9. Puikios rungtynės. Pirmuoju išėjimu į aikštelę sunkiai rado vietą poroje su T.Lawsonu, tačiau atakuojančio gynėjo pozicijoje nesijautė nepatogiai. Nors gynyboje klaidų nedarė, o puolime buvo šaltakraujiškas ir racionalus, antrąjį kėlinuką prasėdėjo ant suolelio, bet iki didžiosios pertraukos buvo vienintelis krepšininkas komandoje, atlikęs rezultatyvų perdavimą. Antroje dvikovos pusėje puikiai atakavo krepšį, negalėjo perdavimų ir tapo pagrindiniu „Žalgirio“ ginklu puolime.
