Penktadienį Lietuvos federacijos atstovas ir „FIBA Europe“ vykdomojo komiteto narys M.Balčiūnas sės į lėktuvą ir skris į Velsą, kur savaitgalį kunkuliuos visos Europos krepšinio aistros – vyks „FIBA Europe“ metinės generalinės asamblėjos susirinkimas.
Į ją suvažiuos visos nesutariančios Europos krepšinio padangės narės – palaikančios ir nepalaikančios „FIBA Europe“ prezidento islando Olafuro Rafnssono veiklą.
„Manau, per gegužės 17–19 dienomis vyksiančią asamblėja bus iškeltas klausimas dėl pasitikėjimo Europos krepšinio federacijos prezidentu. Tačiau kuo tai baigsis, nežinia. Juk dar praėjusiais metais 28-ios Europos krepšinio federacijos pareiškė nepasitikėjimą islandu, tačiau šioje organizacijoje nėra demokratijos, ji yra uždara, įstatai neatitinka šių dienų realijų, todėl jis gali toliau tęsti „FIBA Europe“ vegetaciją“, – sakė M.Balčiūnas.
Jis tikino, kad asamblėjoje, norint suvienyti Europos krepšinį ir pradėti rimtą organizacijos veiklą, teks, visų pirma, pakeisti statuto normas, o tiksliau, pakeisti „FIBA Europe“ įstatus.
„Be pakeitimų ši organizacija ir liks keista uždara kompanija. Net ir nepritarus asamblėjos delegatams O.Rafnssono metinei ataskaitai, jis ramiai liks dirbti savo darbą dar metus. Mat nėra jokių svertų nuimti vadovą iš pareigų. Jis gali nedirbti, rengti nenaudingus ir krepšinį žlugdančius projektus, tačiau nieko jam padaryti negali.
Kurioje normalioje organizacijoje tai toleruojama? Lietuvos krepšinio federacijos įstatuose numatoma, jog nepritarus prezidento ataskaitai, šis atsistatydina. Arba situacija su „FIBA Europe“ generaliniu sekretoriumi – jis nerenkamas, jį skiria organizacijos prezidentas. Labai ydinga situacija: nori O.Rafnssonas – yra vienas generalinis sekretorius, nori – kitas“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius.
Dar praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis Europos krepšinio federacijomis siekė atstatydinti „FIBA Europe“ prezidentą, tačiau teismai stojo į Europos krepšinio federacijos pusę.
„Tai neįrodo, kad „FIBA Europe“ teisi. Tai tik įrodo, kad dėl organizacijos vadovams tinkančių įstatų kenčia visi kiti“, – šnekėjo LKF generalinis sekretorius.
Neseniai Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) Lozanoje nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti maištaujančių krepšinio federacijų reikalavimą nušalinti iš pareigų „FIBA Europe“ prezidentą O.Rafnssoną dėl jo neva nevykdomų įgaliojimų.
Pretekstu kreiptis į teismą maištaujančioms federacijoms tapo „FIBA Europe“ vadovų atsisakymas sušaukti neeilinį organizacijos generalinės asamblėjos posėdį 2012 metais, kuriame buvo planuota išversti iš kėdės islandą.
Praėjusią gegužę tokį pageidavimą raštiškai buvo pareiškusios 28-ios iš 51-os „FIBA Europe“ priklausančios nacionalinės krepšinio federacijos.
„Žinau, kad Velse bus ir FIBA vadovai – prezidentas Yvanas Maininis ir generalinis sekretorius Patrickas Baumannas. Jie bandys padėti islandui išlikti poste. Tai garantuotų jiems galimybę tęsti savo permainas krepšinyje. Sugalvota pasaulio krepšinio pertvarkos sistema žlugdys Europos krepšinį, tačiau kai kam tai nė motais“, – pasakojo M.Balčiūnas.
Dar praėjusiais metais FIBA nutarė pertvarkyti pasaulio krepšinio varžybų struktūrą – tikinama, jog jis jau įsigalios po 2016 metų olimpinių žaidynių.
Svarbiausia reformos idėja – perkelti pasaulio čempionatą į priešolimpinius metus, o žemynų čempionatus rengti tik kartą per ketverius – iš karto po olimpinių žaidynių.
Tai reiškia, kad po Rio De Žaneiro žaidynių Europos čempionatas vyktų 2017-aisiais, 2018-ieji liktų be stambių tarptautinių turnyrų, o 2019-aisiais būtų surengtas pasaulio čempionatas.
Be to, olimpiniais metais komandos dalyvautų Europos čempionato atrankos varžybose, o 2018-siais vyktų pasaulio čempionato atranka. Numatoma, kad atrankos varžybos vyktų ne vasarą, o sezono metu. Klubų turnyruose ketinama sukurti specialius langus rinktinių varžyboms.
FIBA tvirtina, kad jos tikslas yra didinti krepšinio populiarumą, o tokia reforma būtų labai naudinga. Siūlomos reformos nauda krepšinio vystymui yra diskutuotina. Juo labiau, kad anksčiau atranka į Europos čempionatus vykdavo būtent klubų sezono metu per specialius langus, ir šios sistemos buvo atsisakyta kaip nenaudingos.
„Taip atrodo, kad FIBA nori sužlugdyti Europos krepšinio čempionatų prestižą. Pasaulio čempionatai nėra tokie populiarūs, todėl nutarta aukoti Europą. Tačiau mes nenorime būti žlugdomi“, – teigė M.Balčiūnas.
Jis tikino, kad iš tokios reformos palanki tik FIBA rengiamiems pasaulio čempionatams. FIBA tvirtina, kad būtina šį turnyrą iškelti iš metų, kuriais vyksta planetos futbolo pirmenybės. Be to, ketinama didinti pasaulio čempionato dalyvių skaičių iki 32 šalių.
Įgyvendinus reformą, FIBA sumenkintų didžiausio konkurento savo turnyrui – Europos čempionato – prestižą. Didžiausios pasaulio krepšinio žvaigždės po olimpinių metų dažnai nusprendžia pailsėti ir kitais metais į savo žemynų pirmenybes neatvyksta. Visai kitaip būna priešolimpiniais metais, kai kovojama dėl kelialapių į žaidynes. Įgyvendinus FIBA siūlomą reformą, Europos čempionate nebūtų kovojama net dėl kelialapių į pasaulio pirmenybes.
„Velse bandysime su krepšinį mylinčių šalių federacijomis žengti žingsnį į priekį, o ne atgal“, – apie būsimą asamblėjos darbą sakė M.Balčiūnas.
