„Visi jau prarado energiją ir nebenori švaistyti laiko vien savo pozicijos įrodinėjimui – pagal įstatus mes nieko negalime padaryti. Todėl nutarta rengti ilgalaikę organizacijos vystymo strategiją, bent dešimčiai metų, ir ieškoti stiprios asmenybės, kuri galėtų atstovauti Europos krepšiniui tiek pasaulinėje organizacijoje, tiek žemyne. Iš principo visiems tapo aišku, kad Europos krepšinio valdyme privalo būti įgyvendinti esminiai pokyčiai – tai yra svarbiausias pasiekimas“, – 15min.lt teigė M.Balčiūnas.
Dar praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis Europos krepšinio federacijomis siekė atstatydinti „FIBA Europe“ prezidentą, tačiau teismai stojo į Europos krepšinio federacijos pusę.
Neseniai Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) Lozanoje nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti maištaujančių krepšinio federacijų reikalavimą nuo pareigų nušalinti „FIBA Europe“ prezidentą O.Rafnssoną dėl jo neva nevykdomų įgaliojimų.
Pretekstu kreiptis į teismą maištaujančioms federacijoms tapo „FIBA Europe“ vadovų atsisakymas sušaukti neeilinį organizacijos generalinės asamblėjos posėdį 2012 metais, kuriame buvo planuota išversti iš kėdės islandą.
Praėjusią gegužę tokį pageidavimą raštiškai buvo pareiškusios 28-ios iš 51-os „FIBA Europe“ priklausančios nacionalinės krepšinio federacijos.
„Mūsų pusėje yra daug tikrų krepšinio valstybių – Turkija, Rusija, Serbija, Makedonija, Slovėnija, Izraelis ir kitos. Žinoma, yra ir nepalaikančių mūsų pozicijos, tačiau tai tikrai nėra krepšinio šalys, pavyzdžiui, Belgija ar Islandija.
Mes suprantame, kad „FIBA Europe“ reikalingi dideli pokyčiai ir jie negali vykti taip greitai, kaip mes norėtume. Įstatai yra netobuli, tačiau dabar mes jų nepakeisime, federacijos neturi galimybių dabartinio prezidento atstatydinti, net ir vieningai balsuodamos prieš jį. Iš principo sutarėme, kad šį istorijos puslapį užversime ir koncentruosimės į ateinančius rinkimus, kurie bus mažiau nei po metų“, – pasakojo LKF generalinis sekretorius.
M.Balčiūno teigimu, vasara visoms federacijoms bus labai užimta dėl vyksiančių Europos vyrų ir moterų krepšinio čempionatų ir kitų turnyrų – įvairių jaunimo čempionatų. Dėl šios priežasties nuspręsta bent laikinai užkasti karo kirvį ir rengtis kitų metų balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje vyksiantiems naujiems „FIBA Europe“ prezidento rinkimams.
„Nei karas, nei paliaubos – tiesiog nusprendėme žiūrėti į priekį ir pasirengti ne vien rinkimams, tačiau ir ilgalaikiam organizacijos vystymui. Federacijos mato, kiek daug pasikeitimų reikia ir kiek darbo reikalinga įdėti.
Koks galėtų būti pasikeitimų pavyzdys? Skaidrumas – dabar net generalinėje asamblėjoje nedalyvauja nė vienas žurnalistas, viskas yra uždara. Pažiūrėkite į LKF metines asamblėjas, koks būna žiniasklaidos dėmesys, parodome viską, iki paskutinio cento“, – apie „FIBA Europe“ netobulumą pasakojo M.Balčiūnas.
Jo teigimu, dabartinis O.Rafnssono tikslas yra išsilaikyti savo poste visą kadenciją, tačiau M.Balčiūnas neabejoja, kad kitąmet bus išrinktas naujas prezidentas.
„Šiuo metu apie konkrečias pavardes kalbėti dar yra per anksti, kol kas tik Turkijos krepšinio federacijos prezidentas Turgay‘us Demirelis yra pareiškęs, kad tikrai kandidatuos. Dabar daugiau konkrečių pavardžių įvardyti negalėčiau“, – teigė M.Balčiūnas.
LKF generalinio sekretoriaus teigimu, iš Lietuvos į tokias pareigas galėtų kandidatuoti nebent dabartinis LKF prezidentas A.Sabonis: „Bet man neteko girdėti, kad A.Sabonis planuotų tai daryti.“
Primename, kad pagrindinė LKF ir kitų Europos krepšinio federacijų ginčo su „FIBA Europe“ priežastis yra šios ir FIBA organizacijų noras pertvarkyti pasaulio krepšinio varžybų struktūrą.
Svarbiausia reformos idėja – perkelti pasaulio čempionatą į priešolimpinius metus, o žemynų čempionatus rengti tik kartą per ketverius – iš karto po olimpinių žaidynių.
Tai reiškia, kad po Rio De Žaneiro žaidynių Europos čempionatas vyktų 2017-aisiais, 2018-ieji liktų be stambių tarptautinių turnyrų, o 2019-aisiais būtų surengtas pasaulio čempionatas.
Be to, olimpiniais metais komandos dalyvautų Europos čempionato atrankos varžybose, o 2018-ais vyktų pasaulio čempionato atranka. Numatoma, kad atrankos varžybos vyktų ne vasarą, o sezono metu. Klubų turnyruose ketinama sukurti specialius langus rinktinių varžyboms.
FIBA tvirtina, kad jos tikslas yra didinti krepšinio populiarumą, o tokia reforma būtų labai naudinga. Siūlomos reformos nauda krepšinio vystymui yra diskutuotina. Juo labiau kad anksčiau atranka į Europos čempionatus vykdavo būtent klubų sezono metu per specialius langus, ir šios sistemos buvo atsisakyta kaip nenaudingos.
„Taip atrodo, kad FIBA nori sužlugdyti Europos krepšinio čempionatų prestižą. Pasaulio čempionatai nėra tokie populiarūs, todėl nutarta aukoti Europą. Tačiau mes nenorime būti žlugdomi“, – kiek anksčiau portalui 15min.lt teigė M.Balčiūnas.
Jis tikino, kad tokia reforma palanki tik FIBA rengiamiems pasaulio čempionatams. FIBA tvirtina, kad negalima šio turnyro rengti tais metais, kai vyksta planetos futbolo pirmenybės. Be to, ketinama didinti pasaulio čempionato dalyvių skaičių iki 32 šalių.
M.Balčiūno teigimu, Velse vykusioje metinėje „FIBA Europe“ generalinėje asmablėjoje dalyvavo ir FIBA prezidentas Yvanas Maininis bei generalinis sekretorius Patrickas Baumannas, tačiau jie tik klausė maištaujančių federacijų pozicijos. Dabartinė padėtis FIBA yra palanki, tad ji siekia nuraminti prieš O.Rafnssoną maištaujančias federacijas ir išsaugoti status quo.
Įgyvendinus reformą, FIBA sumenkintų didžiausio konkurento savo turnyrui – Europos čempionato – prestižą. Didžiausios pasaulio krepšinio žvaigždės po olimpinių metų dažnai nusprendžia pailsėti ir kitais metais į savo žemynų pirmenybes neatvyksta. Visai kitaip būna priešolimpiniais metais, kai kovojama dėl kelialapių į žaidynes. Įgyvendinus FIBA siūlomą reformą, Europos čempionate nebūtų kovojama net dėl kelialapių į pasaulio pirmenybes.
