– Praleidote pirmąjį sezoną ne Lietuvoje. Kaip vertinate šiuos metus?
– Buvo ir gerų, ir prastesnių akimirkų, bet vertinu geriau nei vidutiniškai. Pradžia buvo sunki, likusi sezono dalis – lengvesnė. Kaip pirmas toks sezonas, manau, buvo geras. Liko dar vieneri metai ten, todėl labai tikiuosi, kad mano žaidimo kreivė tik kils. Kalbant apie buitinius dalykus – apsipratau ir manau, kad kitą sezoną bus jau lengviau.
Lietuva nėra tokia šalis, kurioje negali rasti žaidėjų. Vis tiek yra pamaina ir ta kaita yra neišvengiama. Čia bus galimybė pasirodyti jauniems žaidėjams, pamatyti, ko jie verti.
– Kaip sekėsi priprasti toli nuo namų?
– Namie nebuvau 10 mėnesių, tačiau Malagoje nebuvo labai sunku. Artimieji atvažiuodavo aplankyti. Juk Malaga – kurortas. Tad per tuos 10 mėnesių buvo atvažiavę daugiau svečių nei per trejus metus Kaune.
Tai nereiškia, kad Kaune blogai (juokiasi). Gal tiesiog Malagoje labai gerai.
– Kaip jautėtės komandoje, kurioje netrūko pripažintų žaidėjų?
– Neblogai. Treneris renka komandą ne tik pagal sugebėjimus aikštelėje, bet ir pagal tai, kokie jie yra žmonės. Gyvenome viename kvartale, susibėgdavome per šventes, atmosfera buvo gera.
– Kas lėmė banguotą sezoną?
– Manau, viską lėmė psichologinė būsena. Tai buvo pirmieji metai užsieny. Norėjau labai gerai žaisti. Porą rungtynių sužaidžiau prasčiau ir pradėjau jaudintis, kad nėra taip, kaip norėjau. Bet supratau, kad reikia surasti jėgų ir grįžti į žaidimą, nes visą gyvenimą tai darau ir kelios nepusisekusios rungtynės to sugadinti negali.
– Kiek situaciją palengvino tai, kad atvykdamas jau pažinojote J.Plazą?
– Aš prie komandos prisijungiau mėnesiu vėliau. Tai buvo privalumas, kad pažinojau trenerį, nes gynybinės sistemos komandoje buvo tos pačios. Gal puolimas šiek tiek keitėsi. Tačiau buvo lengviau, nes nors ir pavėlavau, žinojau žaidimo sistemą.
– Ar skiriasi ispaniškas krepšinio supratimas nuo to, kokio išmokote Lietuvoje?
– Skiriasi visa Ispanijos lyga – nuo teisėjavimo iki žaidimo. Čia labai greitas žaidimas – visi bėga, lekia. Lietuvoje, kai vyksti į rungtynes su paskutinę vietą užimančia komanda, tu žinai, kad laimėsi. O ten, pavyzdžiui, su 17-tą vietą užimančia komanda atiduodi visas jėgas, kad laimėtum.
Treneris renka komandą ne tik pagal sugebėjimus aikštelėje, bet ir pagal tai, kokie jie yra žmonės. Gyvenome viename kvartale, susibėgdavome per šventes, atmosfera buvo gera ir tai man padėjo pasiekti gerus rezultatus.
– Tai konkurencija yra didesnė nei Lietuvoje?
– Gal ir taip, tačiau ji didėja ir Lietuvoje. Aš manau, kad Lietuvoje perversmai vyksta į gerą pusę. Šiemet jau turėjom netradicinį finalą LKF taurėje ir LKL. Atsiranda vis daugiau gerų komandų, žaidėjai iš užsienio grįžta į Lietuvą. Atsirado didesnis finansaviams, kurio nebuvo. Manau, kad viskas čia sukasi į gerąją pusę.
– Ar Ispanijoje buvo laiko stebėti Lietuvos krepšinį?
– Taip, kai žaidėme namų rungtynes, žiūrėdavau lietuvišką televiziją. Jei neturėdavau laiko pažiūrėti tiesioginės transliacijos, tai nors rezultatus sekdavau.
– Kaip vertinate šį „Žalginio“ sezoną?
– Neblogai. Jei dar būtų laimėję LKF taurę, būtų buvę labai gerai. Laimėjo Lietuvos čempionatą, Eurolygoje pateko į „Top 16“. Tai geras pasiekimas. Nėra tas sezonas toks blogas, kaip kiti galvoja. Manau, kad žinant problemas, kokias turėjome ir praėjusiais metais, tai viskas yra labai gerai.
– Kokie tikslai Malagos klube keliami jums ir ar gaunate pylos, jei jų nepasiekiate?
– Šiemet žaidėme gerai ir įvykdėme visus mums keliamus tikslus. Gal todėl ir nejautėme spaudimo, nes išėjome į Ispanijos lygos pusfinalį. Turėjome gerą galimybę laimėti prieš Madrido „Real“, tačiau ja nepasinaudojome.
Eurolygos turnyre taip pat patekom į „Top 16“ ir trūko tik vienos pergalės iki aštuntuko. Manau, kad tai tikrai neblogas pasiekimas.
Čia labai greitas žaidimas – visi bėga, lekia. Lietuvoje, kai vyksti į rungtynes su paskutinę vietą užimančia komanda, tu tarsi jau žinai, kad laimėsi. O ten, pavyzdžiui, su 17-tą vietą užimančia komanda atiduodi visas jėgas, kad parsivežtum pergalę.
– Ar galite palyginti Lietuvos ir Ispanijos sirgalius?
– Ten sirgaliai išlepinti, nes krepšinis konkuruoja su futbolu. Jei laimi keletą rungtynių iš eilės – tada gali tikėtis pilnos salės. Jei pralaimi – jos pustuštės.
Nes ten yra alternatyvų. Visai kaip teatre, kai nori, kad aktoriai visada gerai suvaidintų. Bet krepšinis yra sportas ir ne visada tai pavyskta.
Lietuvos sirgaliai, nepaisant to, ar geriau sekasi komandai, ar blogiau, vis tiek panašiai ateina. Toks esminis skirtumas lyginant Malagos ir Lietuvos sirgalius.
– Ar tikrai ten tokia didelė konkurencija tarp futbolo ir krepšinio? Ar myli ispanai krepšinį, ar jį žiūri tik tada, kai nėra futbolo?
– Myli. Tikrai dauguma salių būdavo apie 80 proc. užpildytos. Bet konkurencija - ne tas žodis, nes ten futbolas yra sportas numeris vienas.
– Kokios Malagoje yra treniruočių sąlygos?
– Lietuvos salės yra labai aukšto lygio. Ispanijoje naujų salių yra labai nedaug, jos jau „pagyvenusios“. Tad pagal modernumą ir infrastruktūros kokybę Lietuva yra priekyje, sakyčiau. Nors salės ten yra talpios, bet gerokai senesės. Jos yra tinkamos naudojimui, bet ne tokios geros kaip Lietuvoje. Čia turbūt padėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas. Manau, kad kitaip situacija nebūtų tokia gera.
– Lietuvoje esate gerai pažistamas. Kaip Malagoje?
– Na, šiemet Malagos futbolo klubui nelabai sekėsi, todėl visi buvo labiau susikoncentravę į krepšinį. Pati Malaga nėra didelis miestas, visi vieni kitus žino. Jei kur nueini pasilinksminti, tai kiti žaidėjai žino, kur buvai ir ką veikei.
– Kaip vertinate, kad mūsų rinktinėje nežais Linas Kleiza ir Robertas Javtokas?
– Žinoma, kad tai yra nuostolis, bet kasmet Lietuva sužaidžia neblogai. Manau, kad ne išimtis yra ir šie metai. Lietuva nėra tokia šalis, kurioje negali rasti žaidėjų. Vis tiek yra pamaina, o kaita neišvengiama. Bus galimybė pasirodyti jauniems žaidėjams, pamatyti, ko jie verti.
– Kaip vertinate pačia grupę, kurioje žais Lietuva?
– Na, ji nėra pati stipriausia, bet dabar krepšinį žaidžia visi. Visos šalys gali nustebinti, todėl negalima jų nuvertint.
Kita vertus, Europos čempionate turėjome stiprią grupę nuo pat pradžių. Tokiu atveju turi šiek tiek lengvesius varžovus atkrintamosiose varžybose. Čia gali pakišti koją silpni varžovai grupėje ir paskui stiprūs kituose etapuose. Bet jei nori laimėti, reikia visus įveikti.
– O merginos gražesnės Lietuvoje ar Ispanijoje?
– Tikrai Lietuvoje. Kai nuolat čia būni, to nepastebi. Bet dabar, kai grįžau, pastebėjau, kad čia tikrai daug gražesnės panelės (šypsosi).
