Kaune vykusiame trečiajame Europos krepšinio čempionate V.Norkus žavėjo deriniais, kuriuos atlikdavo su Vytautu Budriūnu ir Pranu Lubinu.
Europos čempionais 1939-aisiais tapo: Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas, Mykolas Ruzgys.
Biografija
Vytautas Norkus gimė Kaune 1921 m. sausio 28 d. batsiuvio Juozo Norkaus ir namų šeimininkės Joanos Stanaitytės-Norkienės šeimoje. Vytautas gimtajame mieste mokėsi Aušros berniukų gimnazijoje, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete Fizinio auklėjimo specialybę.
Mokslų Lietuvoje pabaigti neteko, nes su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur įsidarbino YMCA sporto klube, keliaudamas po įvairias stovyklas mokė jaunimą žaisti krepšinį.
Iš tų metų čempionato V.Norkus labiausiai prisimena rungtynes su suomiais, kai jis įmetė šimtąjį tašką.
Vytautas visą gyvenimą skyrė daug dėmesio sportui, dar būdamas Lietuvoje priklausė „Grandies“ lietuvių atletų klubui, nuo pat jaunystės žaidė krepšinį, tenisą, mokykloje taip pat bėgo trumpąsias distancijas ir šoko į tolį.
1938-ais metais Vytautas buvo pakviestas į Lietuvos krepšinio vyrų rinktinę. Kartu su ja 1939-aisiais Europos krepšinio čempionate iškovojo aukso medalius. Iš tų metų čempionato V.Norkus labiausiai prisimena rungtynes su suomiais, kai jis įmetė šimtąjį tašką (o didelis skirtumas tais laikais buvo itin retas, tądien lietuviai nugalėjo Suomiją 112:9).
Kuomet 1944 metais V.Norkui teko trauktis į Vokietiją, jis ir užsienyje neapleido sporto. Žaidė vienoje pajėgiausių išeivijos lietuvių krepšinio komandų „Šarūnas“.
1949-aisiais kartu su broliu Algirdu Vytautas atvyko į JAV, apsigyveno Konektikuto lietuvių „sostinėje“ Voterburyje. Atvykęs į Naująją Angliją, V.Norkus keleriems metams įsidarbino kepykloje, vėliau iki pensijos (33 metus) dirbo „Uniroyal“ firmoje.
1955 metais viename iš lietuviškų renginių Vytautas sutiko savo būsimą žmoną Eleną, su kuria apsivedė 1962 m. ir iki mirties gyveno su ja Voterburyje. Jie užaugino dukrą Rūtą, kuri su vyru dr. Johnu Nafzigeriu gyvena Feirfakse (Virdžinijos valstija).
1989 metais Vytautas atvyko į Lietuvą, kuomet kartu su kitais legendinės 1939-ųjų metų komandos nariais buvo pakviestas į Kaune vykusią ceremoniją, skirtą istorinio Lietuvos sporto laimėjimo jubiliejui pažymėti.
Gyvendamas JAV, Vytautas įstojo į „Lietuvos Vyčių“ ir Konektikuto Lietuvių sporto klubo organizacijas, jis aktyviai sportavo net iki 70 metų.
