Indianos klubas talentingą krepšininką 2004 metais pasirinko pirmojo turo metu, 29-uoju šaukimu. 2013 metais jis dirbo „McDonald's“ restorane. Kas atsitiko?
„Man buvo gėda, kad taip nusiritau gyvenime. Visi turi dirbti ir kažkaip išgyventi. Turiu du vaikus. Jiems nerūpi, kur aš dirbu, jie tik nori pavalgyti. Praradau namus ir mašiną, neturėjau jokių pajamų. Turiu didelę šeimą ir turiu ja pasirūpinti, nors ir nežaidžiu NBA. Man reikėjo pinigų“, – apie sunkius laikus po karjeros NBA pasakojo D.Harrisonas.
Turiu du vaikus. Jiems nerūpi, kur aš dirbu, jie tik nori pavalgyti.
Krepšininkas per keturis sezonos „Pacers“ klube uždirbo 4,4 mln. JAV dolerių. Po to tris sezonus žaidė Kinijos lygoje. Jis teigia, kad dabar visi uždirbti pinigai yra išleisti. 32-ejų metų krepšininkas be išsilavinimo negali susirasti darbo.
Tuometis „Pacers“ treneris Rickas Carlisle'as perspėja, kad karjera NBA yra trapus dalykas: „Viskas gali labai staigiai pasikeisti priklausomai nuo detalių. Labai daug vaikinų su tuo susiduria. Davidas buvo geras krepšininkas.“
D.Harrisono žvaigždė sužibo Kolorado koledže, kuriame jis 2003 metų sezone vidutiniškai pelnydavo 17 taškų ir atkovodavo 8,8 taško. 2004 metais jį pasirinko „Indiana Pacers“ klubas.
„Niekada nesijaučiau toks bejėgis kaip gindamasis prieš jį. Koledže jis buvo neįtikėtinas. Jis buvo ypatingas atletas. Protingas vaikinas, kurį ne visi suprato“, – apie D.Harrisoną kalbėjo buvęs Kolorado puolėjas Chrisas Copelandas, dabar žaidžiantis Indianoje.
D.Harrisonas buvo NBA naujokas, kai 2004 metų lapkričio 19 dieną įsivėlė į garsiąsias muštynes. Tuomet vienas iš sirgalių metė gėrimą į „Pacers“ puolėją Roną Artestą (dabar vadinasi Metta World Peace vardu). Įsiutę krepšininkai pradėjo muštynes su Detroito sirgaliais. Šio incidento metu D.Harrisonas trenkė 67-erių metų sirgaliui, kuris bandė patekti į „Pacers“ rūbinę. Krepšininkas taip pat nukentėjo – jam sirgaliai vožė su kėde, spardė ir kumščiavo.
D.Harrisonas prisimena pokalbį rūbinėje po incidento: „Ronas klausė mūsų, ar būsime už tai nubausti. Anthony Jonesas tuomet jam paaiškino, kad mes ne šiaip būsim nubausti, mus suspenduos. Ronas buvo kaip mano šešiametis sūnus ir pasakė, kad nenori būti suspenduotas. Visi pradėjo juoktis.“
Krepšininkas prisimena, kad tuomet komanda areną paliko gulėdama ant autobuso grindų, nes buvo pranešimų apie ginkluotus sirgalius.
Tuomet D.Harrisonas išvengė diskvalifikacijos, tačiau jam buvo paskirta 60 valandų viešųjų darbų, 250 JAV dolerių bauda ir pykčio valdymo kursai. Krepšininkas advokatams sumokėjo 85 tūkst. JAV dolerių.
Man buvo pasakyta, kad iš jo daug tikėtis nereikia.
2006 metais „Pacers“ atsisveikino su treneriu R.Carlisle'u ir D.Harrisonas paskutinį sezoną NBA praleido su Jimu O'Brienu.
Treneris atskleidė, kad prieš pradėdamas darbą su komandą, jis gavo informacijos apie D.Harrisoną: „Man buvo pasakyta, kad iš jo daug tikėtis nereikia. Jis turėjo sunkią praeitį ir nėra vaikinas, kuriuo galima pasitikėti.“
Krepšininkas puikiai prisimena trenerio kritiką: „Blogiausias laikas mano gyvenime buvo, kai komandą treniravo J.O'Brienas. Aš prašiau, kad mane išmainytų arba siųstų į D lygą, bet vadovai nesutiko. Negaliu rodyti pirštais, bet manau, kad treneris nenorėjo, kad man pasisektų. Tai nebuvo jo plane.“
Buvęs krepšininkas prisipažino, kad pasibaigus sezonui mėgdavo rūkyti marihuaną, tačiau niekada to nedarydavo sezono metu. Tačiau paskutiniais metais NBA neištvėrė įtampos ir svaigindavosi kasdien. Tuomet jis buvo suspenduodas penkerioms rungtynėms.
Negaliu rodyti pirštais, bet manau, kad treneris nenorėjo, kad man pasisektų.
D.Harrisonas prisipažįsta, kad jo gyvenimo būdas buvo nesveikas: „Aš turėjau kasdien rūkyti žolę, kad nesmogčiau treneriui. Vengiau jo. Ateidavau anksti ir išeidavau vėlai. Jis manęs nemušė, tačiau psichologiškai spaudė. Tačiau koks treneris to nedaro?“
Treneris neigia, kad darė spaudimą: „Jis buvo daug visko sukaupęs dar prieš mums susipažįstant. Geras atletas, tačiau neatlikdavo savo darbo iki galo. Nebuvo reikalo to nuo jo slėpti. Daug su juo kalbėjau. Su juo susitiko ir komandos prezidentas Larry Birdas ir aptarė, kaip atskleisti jo talentus, tačiau jis taip ir netapo produktyviu krepšininku.“
Po 2007 metų sezono krepšininkas tapo laisvuoju agentu ir daugiau niekada nežaidė NBA. Per keturis sezonus Indianoje jis vidutiniškai pelnė 5 taškus ir atkovojo 2,9 kamuolio.
Aš turėjau kasdien rūkyti žolę, kad nesmogčiau treneriui.
Po to trejus metus jis žaidė Kinijoje, o 2011 metais prisijungė prie D lygoje rungtyniavusio „Reno Bighorns“ klubo. Paskutinį kartą jis žaidė 2012 metų „Dallas Mavericks“ vasaros lygos komandoje.
Per pastaruosius trejus metus krepšininkas nesulaukė jokių pasiūlymų iš NBA ar užsienio.
„Aš noriu žaisti, bet netikiu, kad yra durys, kurios man atsidarytų“, – prisipažįsta krepšininkas.
Jis įsitikinęs, kad jo karjerą NBA sugriovė brandos trūkumas ir išdidumas: „Buvau per daug išdidu. Per daug pasitikėjau savo talentu. Buvau užsispyręs. Žolės rūkymas buvo kaip karas. Tai visiškai užvaldė mano mintis. Varžiausi su šiuo potraukiu. Kaip viskas atsitiko man buvo vos 24-eri. Dabar aš daug dalykų nekartočiau.“
Buvęs NBA „centras“ šiuo metu vis dar gyvena Indianapolyje su savo mergina ir sūnumi. Jis kovoja, kad išlaikytų savo namus ir uždirba pinigus pardavinėdamas akcijas. Jis taip pat ieško investuotojų savo kompanijai „Kage Media Group“.
D.Harrisonui, kad baigtų Kolorado koledžą trūksta 16 kreditų, tačiau buvęs krepšininkas neturi pinigų studijoms. Jis bandė įsidarbinti koledžo krepšinio komandoje trenerio asistentu, tačiau jam nepavyko.
Klientas užtrukdavo 40 minučių, kol užsisakydavo, nes klausinėdavo manęs per daug klausimų.
„Investavau į kelias mažesnes komapanijas ir sudeginau 95 proc. savo pajamų. Bandžiau gauti darbą „Edward Jones“, tačiau man nepavyko. Trumpai dirbau „McDonald's“ restorane“.
2013 metų rugpjūtį jis „McDonald's“ pirko keturių dolerių vertės „Happy meal“ savo sūnui Dylanui, kai jo kredito kortelės nepriėmė. Tuomet vadybininkas atpažino krepšininką ir atidavė maistą nemokamai bei pasiūlė darbą kitame tinklo restorane. Krepšininkas dvi savaites dirbo naktinių pamainų metu. Darbą paliko, nes klientai jį atpažindavo ir norėdavo pasikalbėti: „Naktinį darbą pasirinkau tikslingai, tačiau turėjau išeiti po dviejų savaičių, nes man pasakė, kad sudarau per daug rūpesčių. Klientas užtrukdavo 40 minučių, kol užsisakydavo, nes klausinėdavo manęs per daug klausimų.“
Buvęs krepšininkas prarado viltį uždirbti iš krepšinio, tačiau tiki, kad jam pavyks susitvarkyti gyvenimą: „Pasitikiu savo protu. Neturiu vilties vėl žaisti krepšinį. Tačiau aš tikiu, kad galiu išlaikyti save ir savo šeimą.“
