„Statybos“ įžaidėjas papasakojo apie komandos problemas, tikslus ir savo paties gyvenimo planus.
– Ovidijau, tapai geriausiu NKL savaitės žaidėju. Ką apie savo sportinę formą manai pats?
– Apkritai žiūrint į savo, kaip profesionalo karjerą, pradedant RKL, baigiant LKL, manau, šių metų sezonas man yra sėkmingiausias ir džiaugiuosi, kad nuo sezono pradžios forma tik gerėja. Žinoma, visada yra kur tobulėti, esu savikritiškas.
– Rezultatyvių perdavimų kategorijoje esi vienas iš lyderių visoje lygoje. Savaitgalio rungtynėse su „Perlu–MRU“ atlikai net 12 rezultatyvių perdavimų. Kaip tau pavyksta pasiekti tokius rodiklius?
– Dažniausiai prisitaikau prie kitų komandų gynybos. Jei varžovai daugiau dėmesio sukoncentruoja į mane, tada stengiuosi kamuolį perduoti komandos draugams. Tai priklauso nuo situacijos ir nuo priešininkų gynybos sistemos. Visos komandos ginasi skirtingai. Kai atakai suregzti lieka mažai laiko, tada pats stengiuosi pelnyti taškus.
Tokie yra trenerio reikalavimai, pats esu taip įpratęs ir tą darau. Jei komandos draugas yra geroje vietoje, tai, žinoma, stengiuosi jam perduoti kamuolį. Esu įžaidėjas ir mano darbas – draugus maitinti kamuoliais. Man smagu ir perdavimą atlikti, ir pačiam mesti. Svarbiausia, kad komanda laimėtų.
– Sezono pradžioje žengėte užtikrintai, buvote tapę šio sezono vienvaldžiais lyderiais, vėliau žaidimas kiek suprastėjo. Kas nutiko?
– Sezono pradžioje visi buvome sveiki, entuziastingi, viskas klostėsi sėkmingai. Paskui kai kurie žaidėjai patyrė traumų. Vėliau išėjo trenerio asistentas Mindaugas Budzinauskas. Vyriausiam treneriui pasidarė sunku viską aprėpti – ir gynybą, ir puolimą reguliuoti, ir vaizdo įrašus nagrinėti.
Dabar, kai prisijungė naujas asistentas, iškovojom keturias pergales iš eilės. Turbūt tai nėra sutapimas. Vyriausiam treneriui dabar lengviau, kiekvienas dirba savo darbą.
– Tikitės grįžti į lyderių poziciją?
– „Mažeikių“ jau turbūt ir teoriškai nepavyktų pavyti, bet svarbiausia, kad gerėtų fizinė forma. Dažnai sezono viduryje būna kokia nors duobelė. Tinkamiausias variantas – gerą fizinę formą demonstruoti sezono gale, kai artėja finalas. Taip buvo praėjusiame sezone, todėl ir šiemet bandome eiti panašiu keliu. Svarbiausia – turėti pranašumą atkrintamosiose rungtynėse, ko mes ir siekiame.
– Rungtynėse su „Perlu-MRU“ daugiausiai kontakto turėjai su nauju komandos legionieriumi Keyronu Sheardu. Ką manai apie šį žaidėją?
– „Perlas-MRU“ jį nusipirkdamas tikrai neprašovė. Legionierius komandą pastiprino. Lyginant žaidimą pirmame rate priešininkų aikštelėje ir paskutines rungtynes, tai „Perlo-MRU“ žaidimas skiriasi kaip diena ir naktis. Prie to daug prisidėjo naujas pirkinys. Jis gerai dirba ir gynyboje, ir puolime.
– Pirmame rate su „Šilutės“ komanda iškovojote pergalę dideliu skirtumu. Praėjusį penktadienį laimėti prieš tą pačią komandą buvo žymiai sunkiau. Kaip paaiškintum tokią situaciją?
– Visos NKL komandos dvigubai geriau žaidžia namuose. Nuovargis po ilgos kelionės neprideda jėgų. Išvykoje mums žaisti sekasi sunkiau.
– Anksčiau žaidei LKL, „Sakalų“ komandoje, šiemet – antri metai, kada esi NKL, „Statybos“ gretose. Kokia tavo nuomonė apie šias lygas?
– NKL man viskuo patinka – treniruočių ir rungtynių grafikas, visa lygos sistema. Viskas suderinta, viskas labai puiku. Rungtynės vyksta penktadieniais bei šeštadieniais ir jų yra daug. Taip pastoviai žaisdamas kūną gali pripratinti prie krūvio. O LKL labai prastas grafikas. Visi derinasi prie „Žalgirio“. Rungtynių nedaug, daugiau treniruočių. Iš šiaip, LKL – sumaištis.
Pritariu krepšininkams, kurie sakė, jog Nacionalinėje lygoje prieš bet kokią komandą negalima atsipalaiduoti. Ypač išvykoje. Jei bent šiek tiek atsipalaiduojame, iškart priešininkai mus nubaudžia. Daug kartų esame nukentėję išvykose.
– Esi ne tik krepšininkas, bet ir studentas...
– Studijuoju Lietuvos edukologijos universitete. Esu antro kurso studentas, studijuoju kūno kultūrą, kaip ir kai kurie kiti „Statybos“ komandos nariai. Planuoju savo ateitį sieti su krepšiniu. Trenerio darbas kol kas nelabai traukia, bet, pavyzdžiui norėčiau dirbti agentu ar užsiimti panašia veikla. Manau, savo gyvenimą siesiu su krepšiniu, nes žaisti pradėjau nuo 5 metų. Turbūt taip bus visą gyvenimą ir neatitrūksiu nuo krepšinio.
– Ar neiškyla sunkumų suderinti studijas su rungtynėmis?
– Dabar dar yra toks laikotarpis, kada visad pirmenybę atiduotu krepšiniui. Todėl suderinti nėra sunku, viskas priklauso nuo manęs paties.
– „Statyba“ pagarsėjusi rimtais ir ištikimais sirgaliais. Kaip vertini jų palaikymą?
– Super. Pernai, kai atsikūrė mūsų klubas, sirgalių nebuvo gausu, bet kai rezultatai pradėjo gerėti, salė po truputį pilnėjo. Sirgalių visada būna. Jau gatvėje sutikęs kurį nors atpažinčiau. Praėjusiais metais sirgaliai važiuodavo į atkrintamąsias rungtynes kituose miestuose mūsų palaikyti. Kai mus palaiko, būna visai kitais žaidimas, kitos emocijos.
