Šią vasarą Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas sudarė dvejų metų sutartį su Milano „Armani Jeans“ ir išvyko į Italiją priimti naujus iššūkius.
– Kurios rungtynės karjeroje Jums buvo įsimintiniausios?
– Įsimintiniausios man buvo pirmosios karjeroje Eurolygos rungtynės. Jos vyko Milane ir mes tada laimėjome. Tas mačas buvo įsimintinas daugeliui „Lietuvos ryto“ žaidėjų, nes tai buvo jų debiutas Eurolygoje.
– Kas lėmė tai, jog praėjusį sezoną iškovojote Europos taurę?
– Atvykęs Rimas Kurtinaitis į mūsų žaidimą įnešė daugiau agresijos. Mes pradėjome žaisti greičiau. Chuckas Eidsonas rungtyniavo labai gerai. Prieš jį dažnai buvo dvigubinama gynyba, o jis puikiai aikštę matantis žaidėjas, todėl puikiai skirstė kamuolius komandos draugams. Manau, kad Europos taurė buvo visos ekipos laimėjimas. Esu labai laimingas, jog rungtyniavau „Lietuvos ryte“.
– Koks Jūsų žaidimo stilius?
– Kiekvienose rungtynėse stengiuosi kuo geriau gintis, pataikyti, atkovoti kuo daugiau kamuolių. Mesti iš toliau? Aš galiu tai daryti, tačiau man labiau patinka žaisti kontaktinį krepšinį arčiau krepšio. Kuomet pasensiu, tada mėtysiu iš toliau (juokiasi). Visada žaidžiu iš visų jėgų. Stengiuosi visada viską daryti geriau nei dariau prieš tai. Aš darau tai, ko iš manęs reikalauja treneris.
– Nuo ko dažniausiai priklauso Jūsų geras žaidimas?
– Mano geras žaidimas neretai priklauso nuo to, kaip žaidžia mano komandos draugai. Po gerai sužaisto mačo aš pirmiausia padėkoju jiems. Manau, kad gynyba ir puolimas yra labai susiję dalykai. Kuomet gerai giniesi ir pulti būna daug lengviau.
– Kokį įspūdį paliko Milano miestas?
– Žinoma, kad gyvenimas Vilniuje ir Milane skiriasi, tačiau nematau tame problemos. Čia Milane žmonės yra labai draugiški, maistas – skanus. Aš myliu savo komandos draugus. Ekipoje tvyro nuostabi atmosfera. Labai malonu žaisti už „Armani Jeans“ ir gyventi madų sostinėje – Milane, nors ir nesu toks žmogus, kuris vaikosi naujausių madų.
– Ką lietuviams reiškia krepšinis?
– Lietuvoje žmonės myli krepšinį, jį visada žiūri bei gerai išmano. Čia vaikai nuo mažų dienų ima lankyti krepšinio treniruotes, mokosi krepšinio abėcėlės, o vėliau tampa profesionaliais krepšininkais. Nors jums ir sunku patikėti, tačiau Lietuvoje krepšinis yra antroji religija.
