198 cm ūgio lietuvis visuomet pasižymėjo kaip ramaus būdo žaidėjas, todėl, kaip jis pats tinklalapiui „SportoTV.lt“ teigė, gautas technines pražangas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Teisėjams lengviau dirbti su krepšininkais, kurie yra ramesni ir nelenda į akis. Aišku, pasitaiko ir teisėjams klaidų. Pykdavau ir aš. Nebūdavo taip, jog nutyli ir nueini, tačiau stengdavausi su teisėjais pakalbėti gražiai“, – tvirtino Šiškauskas.
Šiškauskas per pastarąjį dešimtmetį pakeitė vos keturias komandas. Po praleistų šešių sezonų Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretose 2004 m. jis sudarė sutartį su Trevizo „Benetton“, kurios garbę gynė dvejus metus. Vėliau sezoną žaidė Atėnų „Panathinaikos“ klube, o paskutiniuosius penkerius karjeros metus vilkėjo Maskvos CSKA marškinėlius.
„Baigus karjerą pasiūlymų buvo nemažai. Ne tik iš „Lietuvos ryto“. „Prienai“ taip pat siūlė pasitreniruoti kartu, – tinklalapiui „SportoTV.lt“ atviravo Europos čempionas. – Tačiau aš esu jau apsisprendęs ir sprendimo nebekeisiu. Jeigu norėčiau žaisti, būčiau nebaigęs karjeros. Norėjosi laisvės. Mėgėjų lygoje esi nepririštas – gali išeiti kada tik panorėjęs.“
Šiškauskas dar jaunystėje buvo gavęs pravardę „baltų Pipenas“, kuri jį persekioja iki šiol. Pats lietuvis teigia, jog nežino tiksliai iš kur šis palyginimas atsirado.
„Tikrai ne aš sugalvojau. Atrodo, jog ją gavau, kuomet žaidžiau „Sakaluose“ ar „Lietuvos ryte“. Galbūt Pipenu pavadino dėl taip pat ilgų rankų arba kažkiek panašaus žaidimo aikštelėje. Nežinau.“, – sakė Šiškauskas.
Puolėjas antroje interviu su „SportoTV.lt“ dalyje taip pat kalbėjo apie populiarumą Graikijoje, mėgėjų lygą, „Prienų“ pasiūlymą ir laisvų dienų trūkumą.
