Ne paslaptis, Lietuvos rinktinei keliamas tikslas kovoti dėl aukso medalių ir kelialapio į Londono olimpines žaidynes.
Ar netekusi L.Kleizos Lietuvos rinktinė vis dar gali kelti aukščiausius tikslus, ar apetitą vis dėlto reikėtų mažinti? Ką prarasdama L.Kleizą praranda Lietuvos rinktinė?
Sergejus Jovaiša sako, kad tikslai negali keistis, tik būdai jiems pasiekti. Sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla primena, kad Lietuvos rinktinė beveik niekada nepajėgdavo suburti visų pajėgiausių šalies krepšininkų, bet pergalių netrūko.
Tuo tarpu Vilniaus „Sakalų“ strategas Rūtenis Paulauskas netiki, kad Europos čempionate žaidžiančio L.Kleizo neišvysime. „Šiuolaikinė medicina gali labai daug ir, manau, jau vasaros pradžioje žinosime, kad Linas rinktinėje žais“, – teigė jis.
Rūtenis PAULAUSKAS:
„Netikiu, kad viskas taip ilgai užsitęs. Iki čempionato dar labai daug laiko. Manau, sporto medikai nori šiek tiek apsidrausti, todėl ir skyrė maksimalų laiką, kad tikrai sportininkas pasveiktų. Nėra abejonės, L.Kleiza yra labai svarbi figūra ne tik Lietuvos rinktinėje, bet ir Toronto „Raptors“ komandoje, tad suprantu, kad rizikuoti šiuo atveju negalima. Tačiau tai jaunas žmogus ir, jei operacija pavyko sėkmingai, manau, atsigaus žymiai greičiau, nei prognozuojama. Manau, jau vasaros pradžioje apie tai visai kitaip kalbėsime ir žinosime, kad rinktinėje jis bus.
Aišku, nuostolis būtų sunkiai išmatuojamas. Tai stipriausias šiuo metu rinktinės žaidėjas ir vienas geriausių Europoje. Vienareikšmiškai sutinku, kad nuostolis būtų didelis. Bet tai komandinė sporto šaka ir vienas L.Kleiza Turkijoje nieko nebūtų nuveikęs, be komandos draugų. O komanda išlieka. Ir pildosi. Kiek žinau, juda reikalai su tais žaidėjais, kurie pernai rinktinei neatstovavo. Tai pajėgūs žaidėjai, Eurolygos žaidėjai, todėl manau, kad rinktinė bus labai gerai sudėliota. Kaip sakiau, tikiu, kad Linas žais, bet jei nežais, rinktinė neišbarstys savo jėgos, susitelkimo ir žaisdama namuose su dideliu psichologiniu užtaisu bus tikrai labai pajėgi. Tikslų nereikia mažinti. Reikia į viską žiūrėti optimistiškai, ruošti, drąsinti, skatinti kitus žaidėjus ir galvoti apie visos komandos, o ne pavienių žaidėjų galimybes.“
Sergejus JOVAIŠA:
„Tikslai bus tie patys. Jei nėra vieno lyderio, atsiranda kitas. Tuščia vieta ilgai nebūna. Be abejo, nuostolis yra, tačiau kažkas turės imtis to, ką padarydavo Linas. Be to, prisiminkime, kad prieš dvejus trejus metus ir dar anksčiau gražių pergalių pasiekdavome ir tuomet, kai nebūdavo vieno kito lyderio. Tai papildomas stimulas mobilizuotis likusiems. Svarbiausia yra susitvarkyti su psichologiniu spaudimu, kad šįkart rinktinė bus išleista į kelią siekti didžiulio tikslo, o ne su mintimi, kaip bus, taip. Visi norėsime, kad rinktinė keliautų iki pat pabaigos, ir tą naštą turės dalytis visi.
Galima prisiminti, kad L.Kleiza stabiliai ir gerai žaidė tik pastarajame čempionate. Turime daug lygiaverčių žaidėjų, kurių kiekvienas vieną dieną gali tapti rinktinės lyderiu ir pavaduoti iškritusį draugą. Rinktinė praranda planuotą braižą. Kai sunku, buvo patikima iniciatyvos imtis Linui. Taip planuoti jau nepavyks, bet bus kitas planas. Planai keičiasi, tikslai – ne.
Kas galėtų imtis lyderio vaidmens? Manau, geriausi žaidėjai dalysis šiuo vaidmeniu. Jei žais Šarūnas Jasikevičius, aišku, bus daug tikimasi iš jo. Galbūt jis jau negali stabiliai gerai žaisti visų rungtynių, bet sunkiais momentais gali imtis iniciatyvos ir tai šį sezoną jau įrodė ištempdamas „Lietuvos rytą“ į kitą Eurolygos etapą. Vis dėlto manau, kad triumfuoti turėtų komandinis žaidimas, kuriame vietą rastų kiekvienas savo geriausias savybes parodysiantis žaidėjas. Lygiai kaip buvo ir pasaulio čempionate Turkijoje.“
Tomas BALAIŠIS-SĖKLA:
„Savaime aišku, kad tikslai negali keistis. Krepšinį žaidžia dvylika žaidėjų. Linas – puikus vaikinas, bet net ir jo netektis negali sumenkinti Lietuvos rinktinės tikslų. Nuostolių turėdavome visada. Kas gali pasakyti, kada pastarąjį kartą Lietuvos rinktinėje žaidė visi geriausi krepšininkai. 2003-iaisiais? Žydrūnas Ilgauskas juk nežaidė. Gal 1992-aisiais. Bet tai tokie seni laikai, kad vargu ar galima paraleles vesti.
Nėra abejonės, Linas labai reikalingas komandai, bet niekas nesiruošia nuleisti rankų. Manau, ir pats Linas tam prieštarautų. Juo labiau kad dabar įtraukti į sąrašą bus galima ne 12-a, o 14 žaidėjų. Krepšinis – komandinis žaidimas, vienas žmogus čia nieko nepadaro. Ir Europos čempionatas – ne NBA, kur vienas žmogus gali įmesti 50–60 taškų per rungtynes. Nežinome, kokia rinktinė bus, bet kad ir kokia būtų, tikslai išlieka patys aukščiausi. Jei kas nors sako, kad netekusi Kleizos rinktinė subyra, nesuprantu tokios nuomonės. Linkime Linui sveikatos, bet rinktinė tikrai negriūva. Atsiveria galimybės kitiems.“
