„Reikėtų padėkoti broliukams latviams, kad jie taip šauniai į vieną vietą sugebėjo surinkti visas Baltijos šalių krepšinio rinktines – žaisime, kaip sakoma, broliškoje terpėje“, – iškart po burtų traukimo ceremonijos teigė krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius.
Vargu ar tai tiesa, kalbant apie brolišką terpę... Iki pirmenybių pradžios likus daugiau kaip 230 dienų, vis daugiau gaunama žinių, kad Latvija šį rudenį lietuviams žada užkurti tikrą pirtį ir nelaiko mūsiškių grupės favoritais ar broliukais.
Maža to – nacionalinės latvių komandos treneris Ainaras Bagatskis jau kalba apie jo ekipos istorinius šansus žaisti 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadoje. Į vasaros žaidynes vyks pirmąsias dvi vietas „Eurobasket 2015“ laimėjusios komandos, o 3–6 vietas iškovojusios nacionalinės ekipos žais papildomame FIBA pasauliniame turnyre dėl dviejų kelialapių į olimpiadą.
„Žinoma, reikia palankiai kalbėti apie iš elito krepšelio pas mus patekusią Lietuvą. Ji turi du NBA žaidėjus – Jonas Valančiūną ir Donatą Motiejūną. Bet kitose pozicijose vyksta kartų kaita ir Lietuvos rinktinė tikrai nėra nenugalima. Jei į čempionatą suvažiuos visi sveiki žaidėjai, Latvija turi unikalią galimybę dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje“, – sakė latvių rinktinės strategas A.Bagatskis. Interviu su strategu yra ir savotiška „Eurobasket 2015“ reklama saviems sirgaliams, kurie jau masiškai pradėjo pirkti bilietus į pirmenybių mačus.
Tiesa, A.Bagatskis priminė ir kitą namų čempionatų rengimo pusę – tragiškus šeimininkų pasirodymus.
Bet kitose pozicijose vyksta kartų kaita ir Lietuvos rinktinė tikrai nėra nenugalima.
„Aš suprantu, kokia didelė atsakomybė užgrius Latvijos rinktinę. Iš jos laukiama tik pergalių ir medalių, negalime leisti pasikartoti fiasko, kaip tai buvo su namie žaidusiais lietuviais 2011 metais, 2007 metų istorija su Ispanija ar 2005 metų tragišku Serbijos startu. Galų gale, reikia prisiminti ir 1937 metų Europos čempionatą Rygoje, kai prieš tai buvę čempionai latviai liko šešti“, – kalbėjo dabar rusų „Nižnij Novgorod“ klubą treniruojantis A.Bagatskis.
Metų pradžioje pirkti bilietus į pirmenybės suskubo ir šešių rinktinių sirgaliai, tačiau lietuviai nėra lyderiai tarp bilietus graibstančių aistruolių.
Pirmoje vietoje yra latviai, antri estai ir tik treti – lietuviai. Kol kas mūsiškiai yra nupirkę apie 2 tūkst. bilietus į dvejas varžybas, kurie vidutiniškai kainuoja 20 eurų.
„Jaučiasi, kad tiek Lietuvos rinktinė, tiek ir mūsų šalies sirgaliai Latvijoje nėra itin mėgstami ir laukiami. Lietuvos žiniasklaida kartais dar parašo vieną kitą žinią apie Latvijos krepšinį, o latviai net ir NBA mačus su lietuviais ignoruoja“, – pasakojo vienas iš didžiausių mūsų šalies ekipos sirgalių Lietuvos pasą turintis aistruolis Normundas Macius.
Kartu su savo broliu Nauriu jie nutarė surinkti nedidelę Lietuvos ir Latvijos sirgalių grupelę, kuri sirgtų už Baltijos šalių rinktines.
Labai jaučiasi, kad visur, kur kalbama apie sportą ir lietuvius, jie yra šiek tiek pašiepiami. Ne kartą net televizijoje girdėjau – „leišai“.
„Prie šios idėjos žada prisijungti ir Rygos „Dinamo“ ledo ritulio ekipos aistruoliai. Pas mus yra Tomas Balaišis-Sėkla, o pas latvius toks aistruolis yra Janis Barkanis. Tiesa, jis ledo ritulio gerbėjas. Tad deramės, kad kartu būtume per mačus, kai kovos Latvija, Lietuva ir Estija. Tačiau kitų latvių nuomonė apie Lietuvos sirgalius yra, švelniai tariant, nekokia. Net nereikia galvoti, kad per čempionatą būsime palaikomi latvių. Taip nebus, ir su tuo teks susitaikyti“, – aiškino N.Macius.
Žinomas krepšinio aistruolis, kuris gyvena Rygoje, aiškino, kad pastaruoju metu lietuviai pašiepiamai vadinami „leišais“.
„Labai jaučiasi, kad visur, kur kalbama apie sportą ir lietuvius, jie yra šiek tiek pašiepiami. Ne kartą net televizijoje girdėjau – „leišai“. Tai nėra geras žodis. Kiek žinau, latviai leišais vadino lietuvius, kurie XIX-ojo amžiaus pabaigoje vagiliavo Latvijos kaimuose, būrėsi į nedideles plėšikų grupeles ir plėšė Latvijos pasienyje į muges vykstančius valstiečius“, – sakė N.Macius.
