„Norėtųsi tęsti olimpinį kelią. Viskas spręsis ketvirtfinalyje, iki kurio turėtume nueiti. Svarbiausia nepasidaryti gėdos“, – paklaustas, ko iš Lietuvos rinktinės tikisi Europos čempionate, kalbėjo Š.Marčiulionis. To paties jis linkėjo ir čempionato organizatoriams. „Aš nesu čempionato skeptikas, esu kritikas“, – pridūrė Š.Marčiulionis.
Ar dar aktyviai žaidžiate krepšinį? Kokia jūsų forma? (LeBronius)
Krepšinio nežaidžiu. Forma normali. Hobis – tenisas. Pamėtau tik kartais. Gal teks su sūnumi dar pažaisti, jam 10 metų. Septynias baudas iš dešimties dar įmesčiau.
Kelerių metų jūs pradėjote žaisti krepšinį? Ar jūs daug treniravotės papildomai? Ar būnant jau 17-os metų sunkiu darbu įmanoma tapti profesionaliu žaidėju, ar jau per vėlu? (Albertas)
Aš pradėjau palyginti vėlai, būdamas dešimties metų. Buvau vienoje grupėje su Arvydu Saboniu. Reikia stebuklo, kad kažką pasiektum, jei pradedi tik septyniolikos. Kiek pamenu, daugiausiai pasiekęs krepšininkas, kuris pradėjo aktyviai treniruotis būdamas septyniolikos, buvo Algimantas Pavilonis.
Kas jums davė pravardę „Rooney“, kai žaidėte NBA lygoje? (Mindaugas)
Chrisas Mullinas. Aikštelėje vienskiemenis vardas visuomet patogiau.
Buvo kitų pravardžių?
Sovietų Sąjungos rinktinėje treneris Aleksandras Gomelskis mane praminė Marčela. Šaras – populiariausia pravardė.
Kaip jums labiausiai patinka būti pristatomam: legendiniu krepšininku, verslininku ar krepšinio funkcionieriumi? (Antanas)
Funkcionierius aš nebuvau. Buvau lygos vadovas. Funkcionierius esi, kai gyveni iš mokesčių mokėtojų pinigų. Toks aš niekad nebuvau. Epitetų nelabai mėgstu, kita vertus, kažko galbūt negali paneigti. Jei esi senas, tai esi arba legenda, arba niekas... Jei gyveni ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, esi verslininkas. Bet Lietuvoje žodis „verslininkas“ skamba kaip „nusikaltėlis“ (juokiasi).
Ar jūsų krepšinio bare dar liko laisvų vietų? Kiek kainuoja rezervacija? (Karolis)
Kieme, berods, dar liko. Dėl kainos reikia skambinti į barą, aš nepasakysiu. Pas mus sąlygos neblogos – didelis ekranas, siūlome prizus, atsivesime vieną kitą žvaigždelę. Planuoju ir Dirką Nowitzkį pasikviesti. Bus kitaip nei kitur.
Esate pažįstamas su Dirku?
Ne. Bet per Donną Nelsoną pavyks tai suderinti.
Ar neapmaudu, kad jūsų laikais Europoje nebuvo stiprios lygos. Kaip dabar yra Eurolyga? (Aurelijus)
(Pauzė) Turbūt ta lyga buvo. Galbūt ji neturėjo tokio dėmesio, bet, kiek pamenu, krepšinio prasme lygis nebuvo prastas. Buvo sunku kažką nuveikti, ypač mums, „Statybai“, kurie vertėmės tik vietiniais žaidėjais. „Žalgiris“ Europoje gana rimtai kovojo.
Visą laiką buvote šio Europos krepšinio čempionato skeptikas. Kodėl? (Mykolas)
Čempionatą, būdamas valdybos narys, pats 2004 metais iškovojau. Kovojome dėl 2007 metų. Todėl nepasakyčiau, kad buvau skeptikas. Aš esu kritikas. O kritikas negaliu nebūti, nes daug dalykų padaryta nesiderant su pačia FIBA. Kaip pasakė, taip padarėm. Paprastas pavyzdys. Kas pasakė, kad varžybos turi vykti 21.00 val.? Niekas. Galėjome žaisti patogiausiu metu – 19.00 val. Funkcionieriai nesupranta, kas yra žaisti 21.00 valandą. Rungtynės baigiasi vidurnaktį, išsiderina visas ritmas. Arba kodėl čempionatas nevyko rugpjūtį. Rugsėjį visi – į darbus, vaikai – į mokyklas.
Kitas dalykas. Krepšinis su alumi ėjo nuo pat pirmos dienos. Aludariai visuomet dosniai rėmė krepšinį. Kai ateina čempionatas į Lietuvą, atsiranda galimybė atsidėkoti aludariams. Bet nepastovėjome už tai, kad alus būtų, kaip visuomet, pardavinėjamas salėse. Dabar žmogus bėgs į lauką, pirks ten alų, turės skubiai išgerti, nes į vidų negalės įsinešti – tai sugadins šventę. Reikia derėtis dėl tokių dalykų, reikia pastovėti už save.
Kaip šis Europos krepšinio čempionatas pakeis Lietuvą? (Lina)
Norėčiau, kad duotų bent tiek, kad visi turistai išsivežtų kuo geresnį įspūdį. Kad Lietuvą pamatytų iš geriausios pusės. Kalbant ne tik apie krepšinį, bet ir apie žmonių nuoširdumą. Turime ką parodyti. Reklama iš lūpų į lūpas pati geriausia.
Pavyks?
Man nepatinka manipuliacija skaičiais. Kai sukuriamas burbulas neatsižvelgiant į realybę. Mūsų infrastruktūra kai kurių dalykų negali patenkinti, bet vis tiek kalbama apie nepamatuotus skaičius.
Ar sutinkate, kad D.Nowitzkis – geriausias visų laikų krepšininkas?
Labai nemėgstu tų etikečių. Kiekviename laikotarpyje yra geriausi. Aš gal vertinčiau tik pagal laikotarpius. Tai, kad jis vienas geriausių, nekyla abejonių, ypač po šio sezono laimėjimų.
Suprantu, jog treneris sprendžia ir renkasi žaidėjus pagal savo sumanymus, bet ar pasiliekant 6 „didelius“ ir 6 „mažus“ žaidėjus komanda nestokos mobilumo ir įvairiapusiškumo žaidžiant? (Giedrius)
Manau, treneris bandė rasti aukso vidurį, atsižvelgdamas į įvairius dalykus. Tai trenerio darbas, ir ne mums apie tai kalbėti. Reikia pripažinti, kad Lietuvos rinktinės „suolas“ labai lygus.
Ar kandidatuosite į Lietuvos krepšinio federacijos prezidento postą?
Palauksiu čempionato pabaigos. Tai susiję ne tik su krepšiniu, bet ir su asmeniniais planais. Aš esu apsisprendęs, bet sprendimą pasakysiu po čempionato.
Ar galėtumėte būti su A.Saboniu bendražygiai?
Šia tema nekalbėjome. Pasveikinau jį su jo apsisprendimu ir tiek.
Į NBA šlovės muziejų neseniai buvo įtrauktas A.Sabonis. Ar jūs tikitės panašios garbės? (Aistė).
Mūsų skirtingos kategorijos. Mane nominuoja už veiklą už aikštelės ribų. Būtų garbė, jei būčiau įtrauktas.
Ką manote apie teisėjavimą 1995 m. Europos čempionato finale dabar, po 16 metų pertraukos?
Tą patį, ką maniau ir 1995 metais po finalo. Nežinau priežasties iki šiol, kodėl taip buvo. Ar sprendimas tęsti rungtynes buvo teisingas? Aš manau, sprendimas buvo sportinis.
Ar Jonas Valančiūnas bus pasiruošęs Eurolygos atrankai po tokios užimtos vasaros?
Manau, Jonas nežais daugiau nei po 15 minučių per rungtynes. Tad nematau pavojaus, kad pervargs. Didesnė rizika išsekti psichologiškai nei fiziškai.
Ar per didelis dėmesys, skiriamas Lietuvos krepšininkams dar prieš čempionatą, nepadarys meškos paslaugos?
Daug kas tai įžvelgia. Net sunku rasti žodžių apibūdinti tai, kas vyksta Lietuvoje. Karštligė? Krūvis rinktinei išties didelis. Ne tik aikštelėje. Daug teko filmuotis reklamose, nuolat blaškė pašaliniai dalykai. O atsakomybė labai didelė. Žaidžiant su slovėnais matėsi, kad žaidėjai kaip degtukai sėdi. Nervinė įtampa milžiniška, ir ji jaučiama. Tikėkimės, kad pavyks nuraminti emocijas ir čempionato pradžia bus sėkminga.
Kas pagrindiniai favoritai?
Prancūzai ir ispanai, galbūt dar vokiečiai, ir kaip be lietuvių.
Kaip manote, kaip tauta reaguotų nesėkmės atveju?
Nežinau, kokius tikslus kelia tauta. Federacija kelia vienus tikslus, ko tikisi tauta? Didžiausia svajonė – finalas. Minimalus tikslas – olimpinis atrankos turnyras. Nežinau, kas būtų, jeigu būtų... Palaikykime rinktinę, būkime pozityvūs. Mano palaikymas neturi nieko bendra su kritika, kurią išsakau čempionato organizatoriams. Tai skirtingi dalykai.
Norėtųsi tęsti olimpinį kelią. Svarbiausia nepasidaryti gėdos. Viskas spręsis ketvirtfinalyje, iki kurio turėtume nueiti. Tai sportinės sistemos netobulumas, kai viską lemia vienos rungtynės, bet taip jau yra.
Ar nemanote, jog K.Kemzūra be reikalo bijojo į rinktinę įtraukti jaunesnius žaidėjus?
Patirtis susijusi su psichologiniu stabilumu, racionalumu. Jie gali geriau atlaikyti psichologinį spaudimą nei jaunesni žaidėjai. Be to, manau, jie užsitarnavę žaisti čempionate namie, tai tam tikra pelnyta privilegija. Jauni žaidėjai dar turės savo galimybes, o vyresni ne.
Aišku, tam tikras avansas reikalingas. Bent Jono atveju. Dėl savo pastangų jis tikrai turėjo būti komandoje. Šioje pozicijoje treneris turėjo daugiau pasirinkimo, todėl Donatas Motiejūnas neturėtų jautriai reaguoti. Nepanašu, kad jis taip sureagavo.
Ar nemanote, kad po kelių metų mūsų krepšinis nebebus aukštumoje, nes paskutiniu metu nebeatsiranda gabių žvaigždžių? Na, yra Valančiūnas, Motiejūnas, bet du žmonės dar ne komanda...
Prie tokių dviejų jau galima komandą klijuoti. Būna, kad visai nebūna. Be to, kartų kaita nėra staigi. Aš optimistiškai žiūriu, nors šiemet kai kurios jaunimo rinktinės neišvengė nesėkmių. Vieni tapo čempionais, bet kiti labai prastai pasirodė. Tas nestabilumas kiek neramina, bet aš manau, kad tarp 16–18-ečių turime pakankamai gerų žaidėjų. Gal ne žvaigždžių, bet gerų žaidėjų turime.
Kaip manote, kodėl futbolininkai net ir būdami 36-metų, kaip Davidas Beckhamas, veržiasi į rinktinę, o krepšininkai karjeras rinktinėse baigiau jau 30-ies...
Futbolininkai nebūdami rinktinėje didelius pinigus praranda. Ir dėmesį. O Beckhamas negali būti be dėmesio. Krepšinyje mažesni pinigai.
Žaidžiate tenisą, o ar žaidžiate golfą? Juk dauguma JAV žaidusių krepšininkų mėgsta šį žaidimą...
Ne, golfo nežaidžiu. Sportuojant man norisi paprakaituoti. Bet dar ne vėlu. Gal ateityje ir žaisiu (juokiasi).
