Sekmadienį klaipėdietis Marius Runkauskas Šiauliuose tapo snaiperių konkurso nugalėtoju. Tai jau antrasis toks trofėjus kolekcijoje. 2008-aisiais krepšininkas taip pat nugalėjo varžovus.
– Nė kiek nedrebėjo ranka?, – 15min.lt klausė M.Runkausko.
– Iš tiesų tai labai jaudinausi, tik, matyt, iš šalies nesimatė. Praėjusiais metais tikėjausi nugalėti šiame konkurse, juk „Žvaigždžių diena“ vyko Klaipėdoje. Bet namų sienos nepadėjo. Džiaugiuosi, kad Šiauliuose sulaukėme palaikymo, atrodė, lyg būtume namuose.
– Ar skaičiavote kada nors, kiek tritaškių pasisekė įmesti iš eilės?
– Kažkada skaičiavau. Tada pavyko pataikyti 42. Bet to nesureikšminu.
– Ar jau ištesėjote pažadą, duotą komandos draugams, surengti vakarėlį po laimėto konkurso?
– Ne. Dar ne laikas. Atšvęsime, kai pasibaigs sezonas.
– Kaip prasidėjo jūsų, kaip krepšininko, kelias?
– Vaikystėje pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, bet netrukus mečiau. Pasirinkau lengvąją atletiką, Bėgdavau ilgus nuotolius. Sekėsi neblogai, bet netrukus nusibodo, nors treneris įkalbinėjo likti. Treneris M.Ubartas mane pasikvietė vėl žaisti krepšinį. Tuo metu kaip tik buvo renkama 1986-aisiais gimusių moksleivių grupė. Netrukus jau žaidžiau „Naftos-Uni-Laivitės“ ekipoje. 2007-aisiais prisijungiau prie „Neptūno“.
Kitas sezonas jau buvo Marijampolės „Sūduvoje“. Vėliau žaidžiau Rygos ASK komandoje. Karjerą pratęsiau Prancūzijoje.
– Ar jūsų asmeniniame gyvenime irgi vyrauja krepšinis?
– Yra tokių žmonių, kurie ir sportuoja, ir dar domisi krepšiniu. Tačiau aš už aikštelės ribų – nelabai. Kai kada paskaitau, pažiūriu Eurolygą, ir, žinoma, visas rungtynes, kuriose žaidžia mūsų rinktinė. Šiaip po treniruočių stengiuosi laiką praleisti su šeima, auginame pusantrų metų vaiką.
– Tik nesakykite, kad kaip ir daugelis krepšininkų, laisvalaikiu mėgstate žvejoti?
– Dar ir kaip! Nuo šešerių metų žvejoju. Laukiu, kol atšils ir galėsiu traukti meškerę. Dar laisvalaikiu su draugais mėgstame futbolą pažaisti, tinklinį prie jūros.
– „Neptūnas“ – jūsų gimtojo miesto komanda. Kaip ji keitėsi?
– Kasmet keliami vis didesni tikslai, pati komanda smarkiai juda į priekį. Per penkerius metus ji labai sustiprėjo.
Manau, kad nuėjome jau pusę kelio iki to, ką esame užsibrėžę. Kol kas atrodo viskas gerai, esame aukštoje vietoje, reikia žaisti toliau. Žinoma, mūsų žaidimas VTB kiek nuvylė. Buvo kelios rungtynės, kurias galėjome sužaisti geriau. Manau, kad ir situacija būtų buvusi kitokia. Sekmadienį važiuojame į Rusiją, ten – paskutinės rungtynės. Pergalė bus labai reikalinga.
– Bet finansinė „Neptūno" padėtis apverktina? Ar tai labai išderina komandą?
– Turime žmonas, vaikų. Esame apskaičiavę iš anksto, ką galėsime sau leisti, kai kurie turi ir būsto paskolų. Taigi nuolat galvoji apie tai. Aišku, Osvaldas Kurauskas gerai dirba savo darbą, ieško išeičių. Manau, kad viskas bus gerai.
– Ar jau sulaukėte siūlymų žaisti kitur?
– Nelabai domiuosi. Ypač kai žaidžiu savo mieste, noriu pabaigti kuo geriau šį sezoną, laimėti prizinę vietą. Norisi savam miestui kuo daugiau duoti.
– „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“?
– „Žalgiris“. Nuo vaikystės sergu už šią komandą.
