– Nuo Denverio iki Lietuvos – ilgas kelias. Papasakok, kaip klostėsi tavo gyvenimas Europoje.
– Man nebuvo veikti ko kito, tik žaisti krepšinį. Lietuvoje didžiąją dalį laiko praleisdavau treniruodamasis.
– Skaitėme nemažai tavo „Twitter“ žinučių, kur buvai išreiškęs savo nepasitenkinimą. Atsimenu vienas rungtynes, kai žaidei 6 minutes ir neįmetei nė taško. Ar vis tiek džiaugiesi persikėlęs į Europą, vietoj to, jog būtum likęs treniruotis Amerikoje?
– Jeigu reikėtų rinktis iš naujo, pasielgčiau lygiai taip pat. Pratindamasis prie kitokio krepšinio ir gyvenimo būdo įgavau patirties, apie kurią kitas 23 metų vaikinas net nepagalvoja.
– Europoje iš NBA žaidėjų visuomet tikimasi vieno – demonstruoti puikius rezultatus. Ar dėl to jautei spaudimą?
– Per rungtynes žaisdavau po 18 minučių. Ką aš galėjau pademonstruoti per šitiek laiko? „Grąžinkite mane atgal ir sumokėkite visus pinigus...“ (tuo metu būdamas Lietuvoje mąstė krepšininkas – aut. past.) Nesuprantu. Buvo sunku, kai tave bandė kontroliuoti komanda.
– Taigi, kaip įvertintum savo žaidimą „Žalgiryje“?
– Nežaidžiau labai blogai, tačiau ir nerungtyniavau puikiai. Varžybų metu jie gali amžinai taikyti zoninę gynybą ar žaisti tik baudos aikštelėje. Įpratau prie skraidymo lėktuvais, o čia reikėjo ilgai važinėti autobusais...
– Bet dabar viskas jau praeityje. Ką šiemet naujo atliksi aikštėje, ko dar nebuvome matę?
– Daugiau mėtysiu į krepšį, žaisiu agresyviai ir stengsiuosi būti lyderiu – tai pagrindiniai dalykai.