Palyginti su praėjusiu sezonu, Kauno ir Vilniaus klubai pasikeitė radikaliai. Ko verti ekipų naujokai? Jie geresni ar prastesni už buvusius žaidėjus? Kurios komandos – šio ar praėjusio sezono – atrodo galingesnės? Šįkart – plačiau apie „Žalgirį“.
Turbūt daugelis sutiktų, kad „popieriuje“ šįmetis „Žalgiris“ yra stipresnis nei pernykštis. Taip, ekipoje neliko taškų gaminimo aso Sonny Weemso, tačiau nereikia pamiršti, kad jis buvo vienas silpniausiai besiginančių žaidėjų. Dažnai būtent dėl šio amerikiečio kaltės kauniečių gynyba braškėdavo per visus galus.
Milovano Rakovičiaus, Dainiaus Šalengos, Dejuano Collinso, trenerio Aleksandro Trifunovičiaus išėjimą pavadinti nuostoliu būtų sudėtinga. Nebėra LKL finale žibėjusio snaiperio Tomo Delininkaičio, bet varžovų gynybą aštriais prasiveržimais vis dar sugebantis draskyti Rimantas Kaukėnas, spėju, bent šį sezoną duos daugiau naudos nei Delnas.
Kitas naujokas Tremmellas Dardenas negali pasigirti stabiliu metimu iš vidutinių ar tolimų distancijų, tačiau ginasi jis daug geriau nei S.Weemsas. Oliveris Lafayette’as diriguodamas ekipai, kartais ima siausti ir griauti komandinį žaidimą, bet jis tikrai geresnis variantas nei pasenęs ir ekipoje per ilgai užsibuvęs D.Collinsas.
Prognozuoju, jog A.Juškevičius, jei nebus vėl pūdomas ant suolo, artimiausiu metu kartu su Vyteniu Čižausku turėtų tapti svarbiausiais Lietuvos vyrų rinktinės įžaidėjais.
Puikus sprendimas – susigrąžinti įžaidėją Adą Juškevičių. Tai jaunas, bet taktiškai išprusęs krepšininkas, pasižymintis geru driblingu, nuostabiu perdavimu. Prognozuoju, jog A.Juškevičius, jei nebus vėl pūdomas ant suolo, artimiausiu metu kartu su Vyteniu Čižausku turėtų tapti svarbiausiais Lietuvos vyrų rinktinės įžaidėjais.
Daug solidesnė tapo „Žalgirio“ priekinė linija. Kai atsistos ant kojų Robertas Javtokas, jis kartu su Pauliumi Jankūnu bei Kšyštofu ir Darjušu Lavrinovičiais Eurolygoje turėtų nuversti ne vieną kalną.
Kita vertus, mano nuomone, pasikviesti į komandą abu brolius – rizikingas žingsnis.
Sveikintinas „Žalgirio“ vadovų noras lietuvinti ekipą, bet nereikia pamiršti, kad pastaruosius keletą metų Lavrinovičius dažnai kankina traumos, jie silpnai ginasi, privengia kietos kontaktinės kovos baudos aikštelėje, per dažnai trinasi prie tritaškio linijos.
Broliams trūksta ir ištvermės. Greitai jiems sukaks 33-eji. Be to, ne paslaptis, kad Lavrinovičiai nėra drausmingiausiai sportinio režimo besilaikantys krepšininkai Europoje.
Iš kitos pusės, brolių sugebėjimas pataikyti iš toli turėtų padėti jiems ištraukti iš baudos aikštelės tiesioginius savo oponentus. Tokiu būdu atsirastų laisvų koridorių veržtis prie krepšio antrosios linijos žaidėjams.
„Žalgrio“ Achilu kulnu šį sezoną gali tapti lengvojo krašto puolėjo pozicija. T.Dardenui, kai jis rungtyniauja „trečiuoju numeriu“, trūksta ūgio (194 cm), o Mindaugas Kuzminskas, nors per daugumą draugiškų mačų rungtyniavo solidžiai, vargu ar jau šį sezoną Eurolygoje bus tvirtas „Žalgirio“ ramstis.
Mano galva, Kauno klubui vietoj Mario Delašo ar Tado Klimavičiaus reikėjo įsigyti dar vieną lengvąjį puolėją. Dabar ekipa neatrodo visiškai subalansuota – aukštaūgių perteklius akivaizdus.
Iš rikiuotės iškritusį R.Javtoką laikinai pakeitė Jeffas Foote’as. Jis Supertaurės varžybų antrajame mače „Lietuvos rytui“ per trumpą laiką atseikėjo 12 taškų, bet abejoju, kad jis Eurolygoje nuveiks ką nors rimto. Krito į akis nepaprastai silpnos šio amerikiečio kojos.
Dar vienas „Žalgirio“ minusas tas, jog klube net šeši svarbūs žaidėjai yra jau įžengę į ketvirtą dešimtį. Peršasi išvada, kad šio sezono komanda buvo komplektuojama siekiant tik trumpalaikės naudos. Po vienų ar dvejų metų būrys krepšininkų jau bus per seni ir vėl reikės ekipos branduolį suburti iš naujo.
Lieka tikėtis, kad diriguojama sumanaus stratego Joano Plazos, darniai susigrojusi „Žalgirio“ veteranų kapela turės pakankamai „smarvės“ ir šį sezoną Eurolygoje bei kituose frontuose duos į kaulus ne vienam galingam varžovui.
