SKM, linkėdama treneriui sėkmės naujame gyvenimo etape, dalijasi dešimčia Virginijaus Sirvydžio gyvenimo akimirkų.
Migracija. Treneriui nuo vaikystės iki paauglystės teko ne kartą keisti gyvenamąją vietą. Migracijos priežastis gana paprasta – treneris sekė įkandin savo svajonės, vardu krepšinis. Būdamas dar visai vaikas, Virginijus atsidūrė naujame mieste – Jonavoje, kurioje pradėjo lankyti Jonavos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Jeronimo Ralio vidurinė mokykla – red. past.).
„Gimiau Panevėžyje, o tėvai buvo registruoti Rokiškyje, taip pat ir aš. Vėliau tėvai, rodos, gavo paskyrimą dirbti į Jonavą“, – apie kraustymosi pradžią pasakoja V.Sirvydis. Tačiau ši kelionė, keičiant gyvenamąją vietą, buvo tik pradžia.
Tabu. Svarbiausia vieta stratego vaikystės prisiminimuose skiriama draugams, šešeriais metais jaunesniam broliui ir, be abejonės, sportui. Daug laiko V.Sirvydis praleisdavo kieme bežaisdamas futbolą arba krepšinį su draugais, kurių dauguma taip pat buvo sportininkai. Tad būti nenuorama vaiku paprasčiausiai nelikdavo laiko.
„Manau, mane auklėjo gana griežtai. Buvau toks „prilaikomas“ vaikas – tėvų buvo pasakyta devintą vakare būti namuose, ir būdavau“, – tvirtina treneris.
Tuo metu, pasak V.Sirvydžio, gana sparčiai plito nauja pramoga – videotekos, tačiau tėvai treneriui ten šiukštu neleisdavo lankytis: „Man tai buvo tabu. Keletą sykių pasakė, kad neisiu, nes negalima, ir klausiau.“
Šiandien treneris džiaugiasi tokiu tėvų griežtumu: „Kitaip būtų buvusi palaida bala. Gal ir būčiau nukrypęs kur ne tuo keliu. Taip, tuomet dėl tos disciplinos gal buvo ir skaudu, ir nemalonu, kad negaliu su draugais kad ir į tą videoteką nueiti filmų pažiūrėti, bet išėjo neblogai. Bandau taip ir savo vaikus auklėti.“
Kvartetas. Virginijaus šeima – šaunus kvartetas. Sirvydžiai turi pirmakursę dukrą Gintarę ir paauglį sūnų Deividą. Jaunėlis pasekė tėčio pėdomis ir pasirinko krepšinį: „Sūnus domisi krepšiniu. Lanko Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Dukra irgi bandė žaisti, blaškėsi. Treneris sakė, kad duomenys geri, tik per vėlai pradėjo lankyti treniruotes.“
Dubleris. Kiekvienas krepšininkas ar krepšinio treneris savo pažintį su krepšiniu pradėjo skirtingai, bet kartu ir panašiai. Virginijus – vienas tų žaidėjų, kuris krepšinio pradmenų išmoko ne kur kitur, o kieme su draugais.
„Taip ir buvo. Žaisdavau kieme. Vieną kartą draugas iš kiemo, iš to paties namo, pradėjo lankyti krepšinį mokykloje ir man apie tai pasakė. Tada ir aš nuėjau, pabandžiau ir mokykloje kūno kultūros mokytoju dirbęs Juozas Storpirštis mane priėmė“, – pasakoja V. Sirvydis.
Sunkių momentų treniruotėse, pasak V.Sirvydžio, nėra buvę, nors velnių nuo trenerio teko gauti: „To, ko neleido man, neleidžiu daryti ir savo auklėtiniams, pavyzdžiui, mėtyti kamuolio per visą aikštę. Vieną kartą mečiau taip, tai treneris davė velnių, išvarė iš treniruotės ir pasakė, kad daugiau nebeateičiau. Man tai buvo ašarų kalnas!“
Tačiau ši istorija baigėsi laimingai – Virginijui pasiprašius, treneris leido ir toliau lankyti treniruotes. Krepšinio kelias, prasidėjęs Jonavoje, toliau tęsėsi Kaune.
„Rodos, 8 klasėje po egzaminų, išvažiavau į „Žalgirio“ dublerius. Ten buvo jaunimo komanda renkama, tai ir važiavau. Visus metus, 9 klasę, išbuvau Kaune, o po pusmečio 10 klasėje grįžau į Jonavą“, – prisimena buvęs krepšininkas.
Ant rankų pirštų nebesuskaičiuojamos pergalės, pradėjus karjerą legendiniame Vilniaus klube „Statyba“, vėliau ją tęsiant Vilniaus „Sakaluose“, Permės „Ural Great“ ir kituose klubuose, pasak Virginijaus, visos yra svarbios, įsimintinos bei reikšmingos.
Sėsk, 3! Kaune Virginijus ne tik sportavo, teko ir mokslus krimsti. Tačiau pradžią treneris prisimena su šypsena.
„Prisimenu pirmą matematikos pamoką. Rugsėjo vidurys. Atėjom su draugu į pamoką ir mokytojas užduoda uždavinį, sako, naujokai išspręskit. Žiūriu į tą uždavinį ir suprantu, kad tai mes jau seniausiai mokėmės. Nuo sąsiuvinio viską nurašiau, o mokytojas sako: „Šaunuolis, Sirvydi!” Jau pasilenkė į dienyną rašyti pažymį ir klausia: „O kiek turėjai iš matematikos?“ Sakau: „Tris.“ „Tada – trys, sėsk,“ – juokdamasis pasakojo V. Sirvydis.
Vinis. 2012 metai V. Sirvydžiui – savotiško lūžio ir pokyčių metai karjeroje. Šiemet, daugiau nei du dešimtmečius sėkmingai žaidus krepšinį, krepšininkui sportbačius teko pakabinti ant vinies. Kas nutiko?
„Iš tikrųjų tai padaryti privertė sena kojos trauma, buvo trūkę kojos raiščiai. Iš tiesų, atėjo laikas. Jau jaučiau, kad nebegaliu profesionaliai sportuoti dukart per dieną, jau tokio tempo nebeleido sena trauma. Dienos režimas būdavo įtemptas: ryte atsikeli, pusryčiai, išvažiuoji į treniruotę, grįžti, pavalgai, pamiegi ir vėl į treniruotę“, – atvirauja krepšininko karjerą baigęs V. Sirvydis.
Pasak buvusio „Sakalų“ žaidėjo, šį režimą gana greitai pakeitė kiti, kasdieniai, dalykai, kaip kad namų ruoša, vaikų vežimas į mokyklą ar treniruotę.
Lagaminai. Į keliones su komanda V.Sirvydis vykdavo vienas, šeimą palikdavo namuose. Tačiau, pasak krepšinio trenerio, tai visgi nebuvo gyvenimas „ant lagaminų“.
„Nebūdavo taip, kad važinėji ir važinėji. Būdavo, nuskrendi į Rusiją, Vokietiją ar Čekiją ir namo grįžti tik kartą ar du per sezoną. Toks ir gyvenimas. Nusiteiki būti vienas, pripranti, nes visgi važiuoji dirbti. Visą savaitę iš esmės dirbi, treniruotės, o viena diena – poilsiui. Arba ją praleisdavau lėktuve“, – krepšininko gyvenimo ypatumais dalijasi V. Sirvydis.
Kuomet žaidė Eurolygoje, prisimena V. Sirvydis, buvę ir taip, kad su komanda išskridus iš Permės atgal grįžo tik po dviejų mėnesių: „Keliavom tada. Išskrendi į Italiją, suloši rungtynes, skrendi į Maskvą ir ten žaidi, ten sužaidęs, skrendi į Ispaniją ir taip toliau.“
Azartas. Geriausias poilsis V.Sirvydžiui – žvejyba. Kartais krepšinio kamuolį dar ir dabar treneris išmaino į tinklinio kamuolį. Tačiau pastaruoju metu laisvalaikiu jis domisi dar vienu žaidimu – pokeriu.
Virginijus prisipažįsta esąs azartiškas žmogus. „Kortos man patinka. Nuo vaikystės su draugais žaisdavom įvairius žaidimus. Bet azarto kortose ir sporte negali lyginti. Kortose žaidi vienas, o krepšinyje – komanda, čia nuo tavęs priklauso tik dalis žaidimo“, – šypsosi V.Sirvydis.
Receptas. Iki praėjusio sezono V.Sirvydis daugiausiai laiko krepšinio aikštelėje praleisdavo visgi ne kaip treneris, o kaip žaidėjas. Todėl puikiai žino, kiek kainuoja pasiekti savo tikslą, kai reikia plušėti iki devinto prakaito ir neskaičiuoti nei laiko, nei jėgų, siekiant geriausio rezultato.
„Vaikystėje galbūt pirmiausiai reikia fizinių galimybių, nes be jų nieko nebus, turi būti stiprus. Būtinas ir noras, nes pilna visokių pagundų aplink – jeigu vaikas nenorės, rezultatų ir nebus. Paskui turi būti ir begalinis susidomėjimas, paskatinimas. Treneris krepšiniu turi sudominti vaikus. Turi būti vaikui ir kaip tėvas, ir kaip mokytojas“, – savo krepšinio receptu su SKM auklėtiniais nuoširdžiai dalijasi buvęs SKM treneris V.Sirvydis.
Anot V.Sirvydžio, trenerio darbe su vaikais svarbiausia yra ryšys tarp vaiko ir trenerio.
„Juventus“. Įsibėgėjus krepšinio sezonui, lapkričio 7-ąją, SKM treneris stojo prie Utenos krepšinio klubo „Juventus“ vairo, pakeisdamas nuo sezono pradžios vyriausiuoju treneriu dirbusį Vitoldą Masalskį. Nors laiko gana nedaug prabėgo, vos 3 savaitės, tačiau darbo tempas su vyrų komanda tik intensyvėja, rungtynės veja rungtynes, tad treneriui V.Sirvydžiui nė nebuvo laiko kojų apšilimui.
„Tik atėjus pasiekėme dvi svarbias pergales prieš stiprius varžovus, o paskui sekė „Žalgiris“, su kuriuo kovėmės iki paskutiniųjų, gaila, kad pralošėme pabaigoje. Kita nelengva kova – su Pasvaliu. Toks jau tas sportas: kažkas laimi, kažkas pralošia“, – sako naujasis „Juventus“ vyriausiasis treneris.
Komanda, anot V. Sirvydžio, naująjį trenerį priėmė draugiškai, o susižaidimas yra darbas.
V.Sirvydžio debiutas, vedant uteniškių žaidimą, pažymėtas dviem pergalėmis iš eilės: prieš Šiaulių „Šiaulius“ (90:83) ir prieš Kėdainių „Nevėžio“ ekipą (po pratęsimo varžovai įveikti rezultatu 88:81). Socialiniame tinkle „Facebook“ oficialiame Utenos „Juventus“ puslapyje skelbta, kad V.Sirvydis perrašė klubo istoriją – mat iki šiol nė vienam buvusiam komandos treneriui, vos pradėjus darbą su vyrų komanda, neteko pergalės skoniu džiaugtis dukart iš eilės.
Tačiau to V.Sirvydis nesureikšmina: „Nekreipiu aš dėmesio į tokius dalykus. Žiūrėsim po sezono kaip čia viskas bus. Svarbiausia dabar susitelkti į darbą ir laukiančias kovas.“
