Viskontas: Su „Lietuvos rytu“ buvo labai paprasta susitarti

Tiesa 185 cm ūgio gynėjas šiuo metu yra paskolintas Vilniaus „Perlo“ komandai, kurioje pritapti jam daug laiko nereikėjo. Aidas sužaidė 8 Lietuvos krepšinio lygos rungtynes ir per jas vidutiniškai pelnydavo po 10,6 taško (60,5 proc. dvit., 19,4 proc. trit., 88,2 proc. baudų), atkovodavo 2,6 kamuolio bei atlikdavo net po 6 rezultatyvius perdavimus.

Portalui BasketZone.lt Aidas papasakojo apie savo karjeros planus, hobius ir  priežastis, kodėl pasirašė sutartį būtent su „Lietuvos rytu“.

– Ar jau nebejauti traumos padarinių?

– Traumos padarinius jaučiu iki šiol, nes dar nesu pilnai išsigydęs. Nors ir jaučiuosi neblogai, bet bus geriau tada, kai mano pėdoje neliks svetimkūnių, turiu omenyje plokštelę ir varžtus. Kol kas žaidžiu kaip galiu, stengiuosi, bet ne viskas išeina kaip norėčiau.

– Kodėl vis tik pasirinkai „Lietuvos ryto“ ekipą? Ar ji pasiūlė geriausias sąlygas?

– Pasirinkau „Lietuvos rytą“, nes su jais buvo labai paprasta susitarti. Paskambino jų komandos atstovas, atvažiavo, pasikalbėjome, man iškarto viskas patiko, todėl juos ir pasirinkau. Trumpiau kalbant iš jų pusės viskas buvo labai aišku.

– Visą karjerą rungtyniauji Lietuvoje, ar netraukia užsienis?

– Užsienis gal ir traukia, norėtųsi save išbandyti, bet džiugu ir tai, kad esu savo šalyje, namie. Kam važiuoti kitur jei ir čia esu laimingas?

– Ar turi kokių užsiėmimų, kurie galėtų pakenkti tavo karjerai?

– Hobių žinoma turiu, bet kurie pakenktų turbūt ne. Labai mėgstu muziką, nes pats groju gitara, mėgstu dainuoti. Tačiau nemanau, kad iškeisčiau savo gyvenimo meilę, krepšinį į ką nors kitą.

– LKL pirmenybėse esi atlikęs net 18 rezultatyvių perdavimų. Ar ilgai tobulini šį krepšinio elementą?

– Esu atlikęs, bet to nesureikšminu, tada buvo mano diena, tuo pačiu ir komandos. Aš jiems daviau kamuolį, jie pataikė. Tokio elemento neįmanoma patobulinti, gaunasi savaime. Arba sugebi perduoti kamuolį komandos draugams arba ne, bet kadangi esu įžaidėjas privalau tai daryti. Todėl ir atlieku tai, kas  mano galva svarbiausia įžaidėjams.

– O kas yra maloniau, ar pelnyti taškus ar atlikti rezultatyvų perdavimą?

– Maloniau atlikti perdavimą, visada duodu ir duosiu komandos draugams kamuolį jei jie yra laisvi. Dar maloniau yra atlikti gražų perdavimą. Jeigu kas netiki, kad man perdavimas svarbiau už taškus, galiu pasakyti, jei pabėgu vienas po krepšiu ir matau paskui save bėgantį draugą, jam tikrai duosiu perdavimą, nes norėsiu, kad jis ataką užbaigtų dėjimu iš viršaus.

– Ar toli šiemet nukeliausite su „Perlo“ komanda?

– Stengsimės pasiekti kiek galima daugiau, turime puikią jauną komandą, super puikius trenerius, gerus komandos vadovus, visą klubo organizaciją, priežiūrą (daktarė, Juozukas, Masažistas) ir t.t. Atiduosime viską ką galime, nes sudarytos visos sąlygos, kad mes siektumėm kuo aukštesnių tikslų.

– Ar norėtum likti „Perlo“ komandoje ir kitais metais?

– Norėčiau likti. Tuo pačiu norėčiau, kad liktų visa komanda, kokia yra dabar, nors aišku tai neįmanoma, nes ekipų sudėtis keičiasi kasmet. Negaliu apie šią komanda pasakyti nieko blogo, nes joje pripratau ir jaučiuosi puikiai. Puikūs treneriai, komandos draugai ir t.t.

– Ar daug sulauki gerbėjų dėmesio?

– Kiek dėmesio sulaukiu net pats nežinau, nes jo neieškau. Bet naktimis miegu ir gatvėje vaikštau ramiai.

– Gal yra žaidėjas, prieš kurį labiausiai norėtum sužaisti?

– Norėčiau pažaisti krepšinį su Rolandu Kazlu. Jis mano idealas (šypsosi).

– Gal sulaukei skambučio ir kvietimo į Lietuvos rinktinę?

– Į rinktinę kvietimo neturiu, yra už mane daug geresnių ir labiau patyrusių krepšininkų. Aš to dar nevertas.

– Kur labiausiai patiko žaisti: „Nevėžyje“, „Neptūne“, „Sakaluose“ ar „Perle“?

– Patiko žaisti visur, kiekviena komanda kitokia ir savaip įdomi.

– Ar esi įdėjęs į krepšį krepšinio varžybose?

– Dažnai šio klausimo sulaukiu. Įdėjęs tikrai esu ir ne kartą, turiu liudininkų (šypsosi). Tik nežinau, kada vėl tai padarysiu, nes nuo paskutinio dėjimo praėjo nemenkas laiko tarpas.

– Kokia pergalė tau yra pati svarbiausia?

– Man visos pergalės svarbios, mėgstu laimėti. Džiugu, kai po varžybų laiminga komanda, treneriai, sirgaliai...

– Per savo karjerą turėjai nemažai trenerių, kurie iš jų paliko geriausią įspūdį?

– Na trenerių tai tikrai esu turėjęs daug. Visi treneriai duoda savo...Džiaugiuosi, kad iš visų jų pasiimiau kažką naujo. Esu dėkingas Linui Šalkui, Robertui Kuncaičiui, Rimui Kurtinaičiui, kurie parodė, kad krepšinis yra ne vien malonumas, o juodas juodas darbas... Bet turbūt labiausiai esu dėkingas Gintarui Leonavičiui, be kurio pagalbos tikrai nebūčiau toks krepšininkas, koks esu dabar. O šiuo metu mokausi iš geriausių trenerių – Roberto Štelmacherio ir Mariaus Linarto. Robertas buvo aukščiausios klasės įžaidėjas, todėl klausau visko ką jis sako, nes tai jau patikrinta informacija ir jos neklausyti tiesiog būtu kvaila. Linartas, tiesiog sugeba iš žaidėjų išspausti viską, ką jie gali ir dar daugiau. Tiesiog visiems treneriams noriu pasakyti didelį ačiū!