Pats Ž.Urbonas patvirtino, jog kitą sezoną dar tikrai pasirodys aikštelėje, o vyr. trenerio postas vėl bus siūlomas puikius rezultatus šį sezoną pasiekusiam Robertui Giedraičiui.
- Nuo sezono pabaigos praėjo šiek tiek laiko, atslūgo emocijos. Kaip vertinate 2010/12 metų „Juventus“ komandos sezoną?
- Sezonas buvo puikus. Kitaip vertinti net ir nesinori. Aš gal vertinčiau ne vien šį sezoną, o dviejų metų ciklą. Komandos šiemet buvo tikrai sustiprėjusios ir pasiekti tą patį finalinį ketvertą buvo beprotiškai sunku. Visi tai matė.
Mūsų atliktą darbą galėčiau palyginti su Vokietija, kur tarp trijų banginių – BMW, „Mercedes“ ir „Audi“ – reiktų įvesti sukurtą lietuvišką automobilį. Būdami naujokais antrą sezoną iš eilės žaidžiame stipriai. Jei prisiminus mano palyginimą, tai tą lietuvišką automobilį sėkmingai įvedame jau antrą sezoną.
- Ko visgi pritrūko iki trečiosios vietos LKL čempionate?
- Kokią vietą užimi, tokios vietos ir esi vertas. Manau, jog pritrūko kiekvieno klube dirbusio dar didesnio indėlio. Gal profesionalumo, supratimo, atsakomybės. Pradedant aukščiausiai mūsų klubo žmonėmis ir baigiant salės apsaugos darbuotojais (šypsosi).
Mes nugalėjome labai stiprius priešininkus. Ypač sunku buvo psichologiškai, nes „Šiauliai“ mums eilę metų buvo neįveikiamas varžovas. Gal pasąmonėje šiek tiek atsipalaidavome.
Visi tikėjomės nugalėti Prienus, tačiau jie šiandien yra trečioje vietoje. Net ir pralaimėję pirmas dvejas rungtynes, su visa pagarba varžovams, tikėjomės, kad galime laimėti. Nors trečiosiose rungtynėse buvo labai sunku kažką padaryti, tačiau, kaip matėte, mums visai nedaug trūko.
- Kurį laimėjimą vertinate labiau: ketvirtąją vietą LKL čempionate ar pergalę BBL Iššūkio taurės turnyre ir kelialapį į Elito divizioną?
- Akivaizdu, jog abu šie laimėjimai mums buvo labai svarbūs. Žinoma, Lietuvos čempionatas visada svarbiausias, nes savame kieme norisi išsiaiškinti, kuris „kiečiausias“.
BBL šiemet mums prilygo nacionaliniam čempionatui, nes Utenos žiūrovams norėjome pateikti naują formatą. Norėjome, kad į mūsų miestą atvažiuotų naujos komandos. Ir stiprios komandos, tokios, kaip Talino „Kalev“ ar Rygos VEF. Tai – didžiulę istoriją turintys klubai, ypač svarbūs vyresniems mūsų žiūrovams.
Mums buvo būtina kažką keisti, nes iššūkio taurėje, atvirai sakant, pabodo žaisti. Mes du metus iš eilės buvome ketveriukėje LKL čempionate, todėl, manau, subrendome BBL Elito divizionui.
- Ar tai, kad žaisite Elito divizione, atsispindės kitų metų klubo biudžete? Ar tokiame nedideliame mieste, kaip Utena, dar įmanoma rasti papildomų lėšų?
- Aš džiaugiuosi, kad mes galime surinkti ir tokį biudžetą, kurį turime. Aišku, kitų miestų kontekste jis tikrai nėra didžiausias, tačiau mes darbo nuveikiame daugiau, nei turime pinigų. Žinoma, visada norėtųsi didesnio biudžeto, nes su didesniais pinigais gali pritraukti geresnių žaidėjų.
Visada ieškome naujų rėmėjų, tačiau atsakymas jau yra klausime. Nedideliame mieste yra ribos ir augti mes galime tik žaidimu, o ne pinigais.
Džiaugiuosi, kad galime surinkti ir tokį biudžetą, kurį turime. Aišku, kitų miestų kontekste jis tikrai nėra didžiausias, tačiau mes darbo nuveikiame daugiau, nei turime pinigų
- Utenoje per kiekvienas rungtynes rinkdavosi vieš tūkstančio krepšinio aistruolių. Jaučiasi, jog sulig kiekvienais metais miestas vis labiau gyvena krepšiniu?
- Kai komandai sekasi, tada ir susidomėjimas didėja. Pasižiūrėti rungtynių ateina ne tik ištikimiausi sirgaliai, bet ir šiaip krepšiniu besidomintys žmonės. Pirmais metais natūralu, kad rinkdavosi daug žiūrovų, nes tai buvo nauja. Bet mane labai džiugina, kad antraisiais metais žiūrovų skaičius dar šiek tiek išaugo. Tai suteikia impulso komandai dar labiau stengtis.
Lenkiu galvą prieš aistruolius, nes Utenos salėje susirinkusius žiūrovus vertiname ne tik mes, bet ir kitos komandos. Visi kalba, kad Utenoje žaisti labai sunku.
Taip pat reiktų pagirti fanų klubą, kuris auga lygiai taip pat, kaip ir mūsų komanda. Jie įkūrė organizaciją „Raudonieji velniai“, kurioje atsirado labai daug jaunų žmonių. Džiugu, kad įsikūrė organizacija, su savo tikslais, siekiais ir valdyba. Utenoje krepšinio virusas plinta ir toliau.
- Visus labiausiai dominantis klausimas, ar kitą sezoną prie komandos vairo ir toliau stovės Robertas Giedraitis?
- Čia – sudėtingiausias klausimas. Kaip žinote, trenerio dar neturi nei „Žalgiris“, nei „Lietuvos rytas“. Pradėčiau nuo to, kad Robertui noriu pasakyti nuoširdų ačiū už šį sezoną, už jo darbą ir pasiektus uždavinius. Kol kas dėliojame klubo finansines galimybes, atsižvelgsime į trenerio. Darbas vyksta. Aš mielai matyčiau R.Giedraitį prie komandos vairo ir kitą sezoną.
- Garantuotą sutartį kitam sezonui turi vienintelis Gintautas Matulis. Nesibaiminate, kad vasarą ir vėl teks rinkti visai naują sudėtį?
- Gintautas tikrai bus komandoje kitą sezoną. Tomas Markevičius mūsų taip pat nenuvylė. Aš juo nei kiek neabejojau ir tikėjau, kad jis gali būtų „Juventus“ komandoje LKL čempionate. Gal jis šį sezoną žaidė labai nedaug, bet savo mąstymu ir krepšinio supratimu labai stipriai ūgtelėjo. Kitais metais jam atsiras dar daugiau galimybių save parodyti. Jei jis nenustos tobulėti, jo laukia labai geros perspektyvos.
Dėl sudėties kaitos – normalus dalykas. Komanda, parodžiusi gerus rezultatus, pabrangsta dvigubai. Tuos pačius žaidėjus išlaikyti yra labai sudėtinga. Bus kalbama su kiekvienu atskirai, sudėlioti trenerio norai ir bus bandoma išlaikyti žmones. Kaip ir praėjusį sezoną sakiau, sieksime išlaikyti 4-5 žaidėjus. Apie šiuos žaidėjus bandysime lipdyti komandą.
- Ar yra galimybių klubui išlaikyti šio sezono lyderius?
- Tie žmonės, kurie didesne dalimi prisidėjo prie šių gražių mūsų pasiekimų, pabrango daugiausiai. Be abejo, išlaikyti bus sudėtinga. Klubo biudžetas negali išaugti dvigubai, o kai kurie žaidėjai pabrango du, tris ar net keturis kartus. Su šiais žmonėmis bus kalba, bet čia klaustukai dar didesni.
- Jūs pats dar pasirengęs eiti į aikštelę?
- Manau, kad dar metus tikrai žaisiu. Visada į priekį galvoju po truputį. Mano amžiuje sakyti, kad žaisiu du ar tris metus jau nėra tikslinga. Sporte niekada nieko negali numatyti toli į priekį. Kol jauti malonumą, norisi žaisti. Aš tą malonumą dar tikrai jaučiu. Dar vienerius metus tikrai būsiu aikštelėje ir atiduosiu visą širdį už Utenos „Juventus“.
- Sulaukėte jau brandaus sportininkui amžiaus, turite pareigas Utenos rajono taryboje, dirbate klubo prezidentu. Kas vis dar traukia į aikštelę?
- Aplinka. Čia mano šaknys, čia gyveno mano protėviai. Dabar mano trejų metų sūnus ateina į salę ir skanduoja „Juve Juve“, todėl noriu, kad jis dar mane prisimintų žaidžiantį. Tribūnose būna būrys artimų žmonių, kurie mane labai stipriai palaiko ir kuriuos aš vis dar džiuginu tiek savo asmeniniu pasirodymu, tiek komandos rezultatais. Apsikeičiam labai geromis teigiamomis emocijomis, kurios mane „užveda“ ir suteikia noro žaisti.
- Kada „Juventus“ ekipa pradės pasirengimą naujam sezonui?
- Čia konkretu ir aišku. Rugpjūčio 15 dieną. Praėjusį sezoną mes pradėjome tokiu pat laiku ir viską suspėjome, todėl nesinori nieko keisti. Net ir Europos čempionato fone LKL pirmenybės prasidės spalio pradžioje, todėl rugpjūčio 15 dieną komanda pradės pasiruošimą. Ar sudėtis jau bus galutinai sukomplektuota, ar eigoje baigsime darbus, pamatysime rugpjūčio pabaigoje.
