2016 05 24

12 priežasčių, kodėl A.Gudaičio perėjimas į „Lietuvos rytą“ tapo klaida

Artūro Gudaičio planas nepavyko. Ar bent jau pirmieji plano metai. 2015 metų vasarą iš Kauno „Žalgirio“ į Vilniaus „Lietuvos rytą“ persikėlęs vidurio puolėjas, kaip planavo, 2015-2016 metų sezone netapo universalesniu žaidėju, nepraplėtė judesių arsenalo, nepradėjo mesti ir pataikyti iš vidutinio nuotolio. 2015-2016 metų A.Gudaitis buvo identiškas 2014-2015 m. A.Gudaičiui.
Faktai rodo, kad Artūro Gudaičio perėjimas buvo klaida
Faktai rodo, kad Artūro Gudaičio perėjimas buvo klaida

„Norėčiau tobulėti kaip sunkusis krašto puolėjas ir žaisti kartu su Antanu“, – po priimto sprendimo tuomet 24sek sakė 22-ejų metų aukštaūgis. A.Gudaitis žaidė kartu su Antanu Kavaliausku, tačiau viską, ko tarpsezoniu norėjo A.Gudaitis, darė „Lietuvos ryto“ kapitonas – žaidė sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, žaidė įvairiau nei 2014–2015 m. sezone ir dažniau atakavo ne tik iš vidutinio nuotolio, bet pastarosiomis savaitėmis ir iš tritaškio zonos.

A.Gudaitis per visą sezoną atliko 10 (!) metimų iš vidutinio nuotolio (už baudos aikštelės ribų), iš kurių pataikė tris. Nepaisant perėjimo į silpnesnį lygį, A.Gudaičio žaidimo laikas, rezultatyvumas ir kovos dėl kamuolių rodikliai pakito menkai (minutės +1,4, taškai +1,3, atkovoti kamuoliai + 1,2).

„Lietuvos ryto“ starto penkete A.Gudaitis pradėjo 36 procentus rungtynių, t. y. trimis procentais mažiau nei praėjusį sezoną „Žalgiryje“ (39 proc.).

Nelaukiant, kaip pasibaigs mažasis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas ir jau dabar apibendrinant 2015–2016 metų sezoną akivaizdu, kad A.Gudaičio sprendimas, kaip ir praėjusią vasarą, vis dar atrodo beprotiškas. Nemažą kiekį priežasčių, egzistavusių dar praėjusią vasarą, papildė sezono metu ir jo pabaigoje atsiradęs didelis būrys naujų.

Viską susumavus – šiuo metu A.Gudaičio stovyklų keitimas atrodo kaip vienas blogiausių sprendimų Lietuvos krepšinio istorijoje. Tam pagrįsti šiuo metu yra bent 12 priežasčių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Jankūnas ir Artūras Gudaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Jankūnas ir Artūras Gudaitis

1. Konkurencija „centro” pozicijoje

„Žalgiryje“: konkurencija vidurio puolėjo pozicijoje su 36-erių veteranu, ilgą traumų istoriją turinčiu Robertu Javtoku.

Išmainyta į: konkurencija vidurio puolėjo pozicijoje su brangiausiu „Lietuvos ryto“ žaidėju, naują trejų metų kontraktą pasirašiusiu komandos lyderiu ir kapitonu, karjeros pike esančiu 31-erių Antanu Kavaliausku.

2. Trenerių štabo stabilumas

„Žalgiryje“: lyginant su „Lietuvos rytu“, 2014-2016 metų sezonais „Žalgiryje“ dirbo santykinai stabilus trenerių štabas. Pusantro sezono dirbusį Gintarą Krapiką vyriausiojo trenerio poste pakeitė iki tol asistentu dirbęs Šarūnas Jasikevičius.

Išmainytą į: vien 2015-2016 metų sezone „Lietuvos ryte“ trumpiau ar ilgiau vyriausiojo trenerio pareigas užėmė keturi skirtingi asmenys. Ketvirtasis, Tomas Pačėsas, prisijungęs tik gruodžio viduryje visą komandos darbo sistemą keitė iš esmės.

A.Gudaitis per visą sezoną atliko 9 (!) metimus iš vidutinio nuotolio, iš kurių pataikė tris.

3. Galimybė klysti

„Žalgiryje“: prie Š.Jasikevičiaus, Eurolygos „Top 16“ etape gerėjo Edgaro Ulanovo (kuris prie Gintaro Krapiko tapo „Žalgirio” startiniu lengvojo krašto puolėju) individualūs statistiniai rodikliai, LKL atkrintamosiose atsigavimo ženklus rodė Lukas Lekavičius. Šansų pasireikšti gavo net 20-etis Martynas Sajus, kuris „Top 16“ etape aikštelėje pasirodė 11-oje rungtynių ir sužaidė 69 minutes.

Išmainyta į: gruodį „Lietuvos ryto“ vyr. treneriu tapęs T.Pačėsas neturėjo laiko susitelkti į jaunų žaidėjų tobulinimą, turėjo laimėti čia ir dabar. Dėl to Rokas Giedraitis buvo išsiųstas į „Šiaulius“, o žaidėjai, jauni ar seni, dažnai buvo keičiami po vienos atliktos klaidos ar priimto prasto sprendimo.

4. Darius Songaila

„Žalgiryje“: praėjus mėnesiui po A.Gudaičio išvykimo, „Žalgirio“ trenerių štabą papildė D.Songaila, kuris išsiskirdavo savo žaidimu nugara į krepšį ir metimais iš vidutinio nuotolio. Žaidimo savybėmis, kurias norėjo patobulinti A.Gudaitis. Be to, D.Songaila į komandą atėjo būtent individualiai dirbti su aukštaūgiais – tai geras žinių šaltinis bet kuriam jaunam žaidėjui.

Išmainyta į: A.Gudaičio pasirinkimą itin daug nulėmė noras dirbti su „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu Marcelo Nicola, kuris pats buvo aukšto lygio sunkiojo krašto puolėjas.

Vis dėlto vyriausieji treneriai sezono metu įprastai neturi laiko individualiai konsultuoti komandos žaidėjų. Prisimenant, kokioje duobėje buvo „Lietuvos rytas“, M.Nicola laiko greičiausiai turėjo dar mažiau nei statistinis vyriausiasis treneris.

5. Eurolyga ir Europos taurė

„Žalgiryje“: atstovavimas komandai, kuri turi 10 metų kontraktą su 16-os komandų Eurolygos turnyru.

Išmainyta į: žaidimą Europos taurėje, kurioje kol kas neaišku, ar kitąmet vėl žais „Lietuvos rytas“ (dėl FIBA sankcijų, LKF pozicijos ir t.t.).

LKL pusfinalio rungtynių režisieriai A.Gudaitį laikė puolėju. Taip, kaip A.Gudaitis ir norėjo.
LKL pusfinalio rungtynių režisieriai A.Gudaitį laikė puolėju. Taip, kaip A.Gudaitis ir norėjo.

6. Įžaidėjas

„Žalgiryje“: žaidimas iki sausio pabaigos su Mantu Kalniečiu (kuriam sekėsi du prieš du su Jonu Valančiūnu praėjusiame Europos čempionate), Luku Lekavičiumi ir Jerome’u Randle’u.

Išmainyta į: žaidimą pirmoje sezono dalyje su Nicolu Laprovittola, vėliau su Kendricku Brownu ir Denisu Lukašovu (kurie LKL pusfinalio serijoje negebėjo įmesti kamuolių po krepšiu jėgos persvarą turėjusiam A.Gudaičiui).

7. Matomumas

„Žalgiryje“: 10 rungtynių Eurolygos reguliariajame sezone, dar 14 „Top 16“ etape. Taip pat žaidimas LKL finaluose ir Karaliaus Mindaugo taurės finale.

Jei tikslas NBA – puikus matomumas antroje stipriausioje pasaulio lygoje. Jei tikslas yra uždarbis – daugiau dėmesio iš Europos klubų nei žaisdamas Eurolygoje taip pat negausi, kaip ir vertingų pasiūlymų, kurių gali būti ir nevertas (pavyzdžiui, Manto Kalniečio atvejis).

Išmainytą į: 10 rungtynių Europos taurės pirmajame etape ir Karaliaus Mindaugo taurės finalą.

8. Arena

„Žalgiryje“: žaidimas Eurolygos vadovų išrinktoje geriausioje arenoje visoje Eurolygoje.

Išmainytą į: daugumos namų rungtynių žaidimą mažojoje „Lietuvos ryto“ arenoje, kuri talpina daugiau nei dvigubai mažiau žiūrovų nei „Neptūno“ namų arena Klaipėdoje. Europos taurės rungtynių ir LKL pusfinalių žaidimas „Siemens“ arenoje, kuri visą sezoną būdavo pustuštė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Žalgirio“ arena
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Žalgirio“ arena

9. Tobulėjimo sistema

„Žalgiryje“: vasario pradžioje klausiau, kiek tvirti yra „Žalgirio“ piramidės pamatai, tačiau ta piramidė egzistuoja ir dirba pakankamai ilgai. Galima klausti, ar pakankamai talento paruošė „Žalgirio“ piramidė, tačiau tokie pavyzdžiai taip pat egzistuoja ir jų yra ne vienas ir ne du.

Išmainyta į: komandą, kuri neturi jokios žaidėjų tobulinimo sistemos ir kuri tik šiemet bandė kurti savo piramidę (dėl vienokių ar kitokių priežasčių).

A.Gudaitis žaidė kartu su Antanu Kavaliausku, tačiau viską, ko tarpsezoniu norėjo A.Gudaitis, darė „Lietuvos ryto“ kapitonas.

10. Administracija

„Žalgiryje“: direktorius – Paulius Motiejūnas atsakingas už viso klubo valdymą. Viceprezidentas – Ginas Rutkauskas (kartu su treneriais) už komandos formavimą.

Išmainyta į: „Lietuvos ryte“ neaišku, kas už ką atsakingas.

11. Finansai

„Žalgiryje“: finansinė padėtis stabiliai gerėja (taip pat auga biudžetas) ir ši tendencija neturėtų keistis dėl dalyvavimo Eurolygos varžybose, didėjančios miesto paramos ir nepriklausymo nuo vieno savininko bei pagrindinio rėmėjo.

Taip pat „Žalgiris“ neseniai pasiūlė, įvairiais duomenimis, apie 180-200 tūkstančių eurų per sezoną algą Edgarui Ulanovui. Be to, šį sezoną apie 270 tūkstančių eurų mokėjo Robertui Javtokui, apie 240 tūkstančių eurų Brockui Motumui. Akivaizdu, kad šį sezoną „Žalgiris“ be problemų būtų galėjęs pasiūlyti A.Gudaičiui daugiau nei praėjusį sezoną „Lietuvos rytas“.

Išmainyta į: 230 tūkstančių eurų per sezoną „Lietuvos ryte“ iki 2017 arba 2018 metų.

12. LKL (mažasis) finalas

„Žalgiryje“: žaidimas LKL finale dėl dar vieno čempionų žiedo.

Išmainyta į: mažąjį finalą ir galimybę užimti trečiąją vietą.


Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų