– Nuolat kartodavote, kad Rimanto Mikaičio koalicija negalėjo sėkmingai dirbti, nes ją sudarė pernelyg daug skirtingų, prieštaringų interesų draskomų partijų atstovai. Naujojoje koalicijoje partijų mažiau, bet jos atstovauja labai skirtingoms ideologijoms, interesų priešprieša daugiau negu įmanoma. Tad ar nemanote atsisėdęs ant dar pavojingesnės parako statinės? (Arimantas)
– Akivaizdu, kas įvyko po savivaldybių rinkimų. Buvo matyti, kad tai koalicijai bus tikrai sudėtinga. Juolab kad meras neturėjo didelės paramos. Per tą pusmetį išaiškėjo, kad miestui labiau stengėsi vadovauti kiti. Šiuo atveju mes galėtume būti tas stabilumo garantas, mes turime daugiausia mandatų taryboje. Su būsimais kolegomis planuojame viską spręsti pariteto principu.
– Praėjusią kadenciją, kai buvote meras, beveik visus strateginius postus administracijoje užėmė konservatoriai. Kai kurie jų, kaip Miesto ūkio departamento direktorius Jonas Žališkevičius, gaudavo didelę algą, bet nuolat atostogaudavo ar kita dingstimi nesirodydavo darbe. Ar ir dabar, kai vėl tapsite meru, valdininkai bus skiriami į vadovaujančias pareigas pagal partinės priklausomybės principą? (Edvardas)
– Mes sutarėme su koalicijos partneriais, kad turi būti asmeninė atsakomybė. Turiu pasakyti, kad tikrai ne meras skirdavo kažką į vienus ir kitus postus, o administracijos direktorius. Man tekdavo daug laviruoti. Dabartinėje situacijoje tikrai bus kitaip.
Ne visi tarybos nariai atsakingai suvokia tarybos narių pareigas
– Kaip paaiškintumėte faktą, kad būtent tais metais, kai jūs vadovavote miestui, savivaldybėje itin dažnai lankydavosi Specialiųjų tyrimų tarnyba? Dauguma įtariamųjų buvo konservatoriai ar jų aplinkos žmonės (Energetikos skyriaus vedėjas Petras Vaitiekūnas, Švietimo reikalų departamento direktorius Edmundas Balasevčius, jo pavaldiniai Valentinas Rožanskas, Nijolė Grybėnienė)? (Algirdas)
– Kiek man yra žinoma, lankydavosi visų kadencijų metu. Bet dėmesys buvo sutelktas mums. Ir būtent prieš rinkimus. Man norėtųsi, kad visos bylos būtų kuo greičiau išspręstos ir būtų įvardyti nusikaltėliai. Nes kiek buvo bylų, jų baigties nematyti. Bet nepateisinu nė vieno pareigūno, esu ne vieną išvijęs, kai jis ką nors siūlydavo. Netgi esu kreipęsis į įvairias tarnybas.
– Jūs, kaip ir Arvydas Garbaravičius, griežtai nusiteikęs prieš Kauno termofikacinės elektrinės plėtrą Taikos prospekte. Ar tai reiškia, kad „Kauno energijos“ interesai suartino ilgą laiką buvusių aršių politinių priešininkų pozicijas? (Raminta)
– Aš galiu pasakyti, kad šioje vietoje mes pas nieką nebėgome. Tiesiog vykdėme pokalbius. Pirmiausia su socialdemokratais. Vėliau į mūsų pokalbius įsijungė kiti. O dėl energetinių dalykų tai buvo mūsų principinė pozicija. Mes netgi kreipėmės į arbitražo teismą. Nežinau, kokie motyvai Arvydą Garbaravičių pastūmėjo užimti tokią poziciją, bet jeigu nebuvo priimtas detalusis planas, stumti jį per prievartą buvo praeitos koalicijos klaida.
– Man teko būti viename iš Kauno miesto tarybos posėdžių, kuriame Jūs pirmininkavote. Norėčiau paklausti, kaip jūs žadate kelti savo autoritetą ne tik tarp miesto gyventojų, bet ir tarp tarybos narių, nes posėdyje nebuvo jaučiama jokios pagarbos merui, buvo nuolat kalbama, tarybos nariai mieliau internete „sėdėjo“, nei klausėsi Jūsų. Kaip jūs žadate valdyti Kauną, jei net nesugebate suvaldyti savo kolegų? (Lina)
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad miesto tarybą sudaro ne vien konservatorių frakcija. Yra aštuonios frakcijos. Dalies jų veikėjai sąmoningai dalyvauja tarybos posėdyje jiems mielesne forma. Negalima paversti tarybos posėdžių balaganu. Ne visi tarybos nariai atsakingai suvokia tarybos narių pareigas. Noriu tikėti, kad daug kas davė priesaiką ir laikysis jos.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas |
– Jeigu Jus paskirtų naujuoju Kauno miesto savivaldybės meru, ar paremtumėte projektą – surengti Finalinio Eurolygos ketverto varžybas naujojoje Kauno „Žalgirio“ arenoje? (Edvardas)
– Aš visada paremčiau visas geras idėjas. Aišku, kiek tai leis miesto biudžetas. Bet išnaudoti tokią galimybę tikrai reikėtų. Europos čempionatas parodė, jog tai yra didžiausia nauda ir geriausia reklama miestui.
– Mero alga didesnė ar mažesnė už tą, kurią gavote dirbdamas Andriaus Kubiliaus patarėju regioninės politikos klausimais? (Vytautas)
– Patarėjo alga yra mažesnė. Nedaug. Keliais šimtais litų. Čia ne paslaptis, patarėjas į rankas gauna 3 600 Lt. Mero alga pridėjus priedus už stažą siekdavo 4 000 Lt.
– Žiniasklaida paviešino faktą, kad gaudavote išmokas už dalyvavimą valstybinių švenčių renginiuose, labdaros renginiuose, koncertuose. Dalį išmokų jūs grąžinote. Ar sugrįžęs į mero kėdę vėl imsite išmokas už dalyvavimą tokiuose renginiuose? Gal ir paprasti kauniečiai gali paprašyti iš savivaldybės išmokų už dalyvavimą, pvz., Kovo 11-osios iškilmėse ar Sausio 13-osios minėjime? (Raimondas)
– Man buvo parodytas išskirtinis dėmesys. Matyt, neatsitiktinai. Renkant tuos dokumentus, buvo labai didelė mero R.Mikaičio patarėjos Adelės Majauskienės įtaka. Tačiau ne tai svarbiausia. Lietuvoje galioja Darbo kodeksas. Bet aš negaudavau jokių išmokų už viršvalandžius. Ar darbo dienomis sėdėdavau iki 21 val., ar iki 22 val., už tai man niekas nemokėdavo. O dėl savaitgalių gal mes buvome per daug sąžiningi nurodydami visus renginius. Bet savaitgaliais vykdavo daug renginių: ir karalienė buvo atvykusi, ir Gruzijos premjero žmona, ir „FIBA Europe“ generalinis sekretorius. Tuose renginiuose privalėdavau dalyvauti. Noriu pasakyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra išaiškinusi, kad visi renginiai turi būti žymimi. Šioje vietoje gal ir netobuli įstatymai. Nors buvo paskelbta bendra suma, bet realiai mero mėnesiniam atlyginimui tai neturėdavo jokios įtakos. Sakykime, per mėnesį už tą dalyvavimą išeidavo 100 ar 200 Lt. Kai tuo tarpu aš, atsisakęs mero reprezentacinio fondo, per ketverius metus sutaupiau beveik 250 tūkst. Lt. Kaip sakant, visada matomas krislas, bet nematoma dramblio.
– Arvydas Garbaravičius tvirtino, kad naujoji koalicija turbūt atšauks miesto tarybos liepą priimtą sprendimą patvirtinti detalųjį planą Taikos prospekte naujai Kauno termofikacinei elektrinei statyti. Ar iš tiesų ketinate tai daryti? Ar tai negriauna pasitikėjimo miesto taryba, apskritai savivalda, kai, pasikeitus politinei krypčiai, po kelių mėnesių kaitaliojami tarybos sprendimai strateginiais klausimais? (Jaunius)
– Reikia prisiminti šio sprendimo priėmimo aplinkybes. Tiek ir mūsų kadencijos laikotarpiu šis sprendimas nebuvo priimtas, tiek ir šią kadenciją pasikeitus valdančiajai daugumai birželio 16 d. sprendimas buvo motyvuotai atmestas. Deja, dėl tuometinio mero užsispyrimo ir protegavimo tas klausimas vėl buvo įtrauktas į darbotvarkę ir jau visi buvo prisaikdinti balsuoti „už“. Manau, kad svarbiau yra laikytis principinės pozicijos dėl netesybų ir dėl neinvestuotų 400 mln. Lt išsireikalavimo ar grąžinimo. Nes patvirtintas detalusis planas tikrai negarantuoja, kad ten tikrai bus statoma ta elektrinė. Juolab kad dar lieka ir statybos leidimas, ir techninis projektas, ir poveikio aplinkai vertinimas. Šiuo klausimu savivaldybė dar turi visus įrankius. Mano asmenine nuomone, išvis gali būti svarstomas ir šios elektrinės nacionalizavimo klausimas, kaip buvo padaryta LEO LT atveju. Nes išties miestas patyrė labai didelę žalą. Jeigu prisiminsime 2002 m., tai Suomijos kompanija „Fortum“ siūlė 118 mln. Lt ir pagal tai buvo pirmoje vietoje. Tuo tarpu „Gazprom“ pasiūlė 116 mln. Lt. Suomiai žadėjo investuoti apie 60 mln. Lt, o „Gazprom“ – apie 400 mln. Lt. Tai kaip įvardyti tokį sandorį, kai pirmoje vietoje buvusi kompanija pašalinama, o konkurso laimėtoja neįvykdo savo įsipareigojimų. Mano nuomone, tokie sandoriai yra negaliojantys.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas |
– Ar Kauno taryboje yra bent viena politinė jėga, su kuria tikrai nekurtumėte valdančiosios koalicijos? (Vilma)
– Rinkėjai jau pareiškė pasitikėjimą tomis jėgomis, kurios yra išrinktos. Esamomis aplinkybėmis nematau, kad kažkuri viena ar kita politinė jėga būtų ignoruojama. Mes kvietėme visas frakcijas dirbti kartu dėl Kauno. Tuo tarpu sulaukėme tik „Jaunosios Lietuvos“ oficialaus atsiliepimo.
– Kaip sutariate su prieš jus Kauno mero pareigas ėjusiu Arvydu Garbaravičiumi? Kažkada tarp jūsų buvo perbėgusi juoda katė, o dabar pasirinkote darbą toje pačioje koalicijoje? (Viktoras)
– Sutariame kolegiškai. Arvydas jautė kažkokius priešiškumo aspektus prieš mane patį, nes buvo pralaimėti rinkimai, o mes juos laimėjome. Bet per praėjusią kadenciją vienoje ar kitoje pozicijoje mūsų požiūris netgi sutapo. Kai kuriose vietose buvo bandymų pakurstyti ir netgi paintriguoti. Su tuo pačiu Arvydu mes jokių koalicinių susitarimų nesirašėme. Tarkime mes kolegiškai dirbome su Rimantu Mikaičiu, bet paskutinę naktį jis mane išdavė. Šioje vietoje galima lyginti. Jeigu jau politikai yra išrenkami, tai turi dirbti su tais, kuriuos išrinko.
– Daug kauniečių priekaištų sulaukė Turto valdymo departamentas, atsakingas už socialinį būstą, buvęs gan „konservatoriškas“. Ankstesnė valdžia dalį valdininkų atleido, kitus ketino atleisti. Gal jūs ketinate grąžinti saviškius atgal? (Julija)
– Jei kalbėtume apie departamentus, sutarėme, kad neužsižaisime su administracinėmis reformomis. Reikia pasižiūrėti, koks planas yra parengtas toliau. Užsakomuosiuose straipsniuose „Vieningas Kaunas“ labai giriasi ta reforma. Liksime dirbti su likusiais specialistais ir taikysime asmeninę atsakomybę. Galima išsiversti su tokia struktūra. Dabar svarbiausia kitų metų biudžeto projektas, nes nuo to labai priklausys miesto gyvenimas kitais metais.
– Buvusioji Rimanto Mikaičio koalicija gana drastiškai į savivaldybės įmonių vadovų kėdes sodino saviškius. Ar naujoji koalicija tuos pasodintuosius vys lauk ir skirs į jų vietas saviškius? (Kęstas)
– Dėl konkrečių personalijų mes dar nekalbėjome. Bet matome, kad dėl politizuoto valdymo buvo labai blogai pačioms įmonėms. Šioje vietoje norėtume, kad viskas vyktų kolegialiai. Taip pat manome, kad savivaldybės įmonių ataskaitos būtų skelbiamos kas ketvirtį. Norime, kad savivaldybės įmonių valdybos jų nariams nebūtų kažkoks gerovės šaltinis. Mane taip pat stebina, kad dabar miesto biudžete yra daugiau nei 50 mln. Lt skylė, tuo tarpu savivaldybės įmonės turi milijoninius pelnus. Ir savivaldybė tik iš vienos įmonės – „Laboratorinių bandymų centro“ – į biudžetą paėmė 17 tūkst. Lt dividentų. Mums tikrai nesuprantama, kaip buvo dirbama. Matyt, buvo siekiama pasipelnyti. Mums tokia praktika nepriimtina. Mes sieksime, kad į savivaldybės įmonių valdybas žmonės būtų deleguojami paritetiniais pagrindais. Taip pat turime idėją netgi į valdybas pakviesti atstovus iš Ūkio ministerijos.
– Po rinkimų likęs opozicijoje, jūs jau iširusią valdančiąją koaliciją vadinote milijardierių klubu. Neskaitant verslininko Visvaldo Matijošaičio, kiti turtingiausi tarybos nariai – Tautvydas Barštys, Arvydas Garbaravičius ir Kęstutis Mikėnas – priklauso Liberalų ir centro sąjungai. Galima daryti išvadą, kad ir ši koalicija turi daug milijardierių klubo bruožų? (Alma)
– Statistiškai mums tikrai iki milijardo toli. Nes mūsų frakcijoje nėra nei milijardieriaus, nei milijonieriaus. Praeitos koalicijos bruožas buvo tas, kad visi turtingieji buvo susitelkę vienoje vietoje. Man atrodo, kad verslas tikrai neturėtų būti painiojamas su politika. Iš politikos neturėtų būti daromas verslas. Turime dirbti su tomis frakcijomis, kurios yra išrinktos.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas |
– Prieš savivaldos rinkimus miesto spaudoje buvo daug savivaldybės įmonių užsakomųjų straipsnių, kuriuose formuojama jums ir konservatoriams palanki viešoji nuomonė. Ar įmonių lėšų naudojimas politiniams viešiesiems ryšiams neprieštarauja įstatymams ir etikai? (Vaidilutė)
– Jeigu pasižiūrėsime į šią kadenciją, matysime, kad „Kauno švara“ ypatingai stengiasi reklamuoti vieną visuomeninį judėjimą. Aš manau, kad savivaldybės įmonės turi skelbti tik viešą informaciją, nesusijusią su politikais. Savivaldybės įmonių lėšomis aš nebuvau reklamuojamas. Dabar visa tai yra pažengę dar toliau. Nors VTEK išaiškino, kad tai nieko nepažeidžia, mano požiūriu, savivaldybės įmonių lėšos turėtų būti naudojamos tik skleisti informaciją apie paslaugas.
– Konservatoriai buvo maloningi tuštėjančioms mokykloms, leido jas pavadinti katalikiškomis ir taip išsisukti nuo sujungimo. Katalikiškų mokyklų vajų Rimantas Mikaitis pristabdė, o kokia bus jūsų švietimo reformos politika? (Aušra)
– Reikia priminti, kad Seimas atidėjo šio įstatymo įgyvendinimą iki 2015 metų. Bet man nepatinka tas supriešinimas, kad katalikiškos mokyklos yra kažkoks blogis. Nereikia drausti bendruomenėms pasirinkti tokį kelią. Aišku, reikia pripažinti, kad įstatyme yra tam tikra spraga. Tačiau juk daugelis esame katalikai, tad svarbiausias yra bendruomenės sprendimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mieste mažėja mokinių, tai lems vienos ar kitos mokyklos uždarymą. Miestas turi būti ne tik studentiškas, bet ir draugiškas šeimoms.
– Iš visokių piliečių esam linkę girdėti visokiausių gandų apie miesto ir šalies politikus. Apie jus skleidžiamas gandas, kad kadencijos metu pasistatėte nuosavą namą, tačiau kiti sako, kad gyvenate daugiabutyje Pašilės gatvėje. Tai gal užbaigiant „viena bobutė sakė“ seriją, patvirtinkit arba paneikit tokias kalbas. (Karolina)
– Jau nebežinau kelintą kartą galiu patvirtinti, kad gyvenu daugiabutyje. Jeigu kažkas yra kur nors matęs mano pasistatytą namą, tai informuokite mane. Galite ir 15min.lt informuoti, kad nufotografuotų ir paviešintų tai. Tada visi džiaugsmingai galėsime nuvažiuoti ir apžiūrėti tą namą. Galiu pasakyti, kad tiek praėjusios, tiek ir šios kadencijos metu gyvenau tik daugiabutyje. Žinoma, išskyrus komandiruotes, kurių metu tenka gyventi viešbučiuose.
