Reguliarusis sezonas lyg ir suteikia pagrindo netikėjimui. Kol kas šį sezoną „Žalgiris“ iškovojo 21 pergalę ir patyrė 13 pralaimėjimų – tai mažiausiai pergalių ir daugiausia pralaimėjimų tarp finalo ketverto komandų.
Tačiau praeitis rodo, kad geriausia reguliariojo sezono komanda nebūtinai triumfuoja ir finale, o finalo ketverto autsaiderėmis laikomos komandos kartais iššauna.
Šiuolaikinė Eurolyga savo istoriją skaičiuoja nuo 2000 m., o pirmasis finalo ketvertas įvyko 2002 m. pavasarį (2000-01 m. sezonas baigėsi finalo serija iki trijų pergalių).
Nuo tada įvyko 16 finalo ketvertų. Portalas 15min skaičiavo, kaip finalo ketvertuose sekdavosi komandoms, kurios, kaip ir Kauno „Žalgiris“, prieš finalo ketvertą turėdavo mažiausią pergalių Eurolygoje procentą tarp visų jo dalyvių.
O sekdavosi ne taip ir blogai. Net 4 kartus komanda, kuri buvo patyrusi daugiausia pralaimėjimų iki finalo ketverto, jame triumfuodavo ir keldavo į viršų Eurolygos čempionų taurę.
Net 4 kartus komanda, kuri buvo patyrusi daugiausia pralaimėjimų iki finalo ketverto, jame triumfuodavo ir keldavo į viršų Eurolygos čempionų taurę.
2012 ir 2013 m. tai padaryti pavyko Pirėjo „Olympiakos“, 2014 m. – Tel Avivo „Maccabi“, o pernai – Stambulo „Fenerbahce“.
Ši komanda, beje, pernai reguliariajame sezone iškovojo 18 pergalių – tiek pat kiek ir „Žalgiris“ šiemet. Tačiau prastesnis negu konkurentų reguliarusis sezonas triumfuoti nesutrukdė.
Du kartus daugiausia pralaimėjimų patyrusi komanda liko antra, tris kartus – trečia, šešis kartus – ketvirta, vienąkart dalinosi 3-4 vietas (2002 m. rungtynės dėl trečios vietos nebuvo rengiamos). Tad prastesnis reguliarusis sezonas prastesnio finalinio ketverto toli gražu negarantuoja.
Tuo tarpu komandos, kurios iki finalo ketverto Eurolygoje iškovodavo daugiausia pergalių, per šiuos 16 šiuolaikinės Eurolygos metų finalo ketverte triumfavo penkis kartus.
Tad aukštesnė vieta reguliariajame sezone nebūtinai reiškia sėkmę – žiūrint vien tik matematiškai, favoritai finalo ketverte laimi ne ką dažniau negu prasčiausiai vertinamos komandos.
Portalas 15min primena keletą įdomesnių „pelenių“ žygių į Eurolygos finalo ketvertus ir jų sėkmę juose.
Sienos MdP, 2003 m.
2002-03 m. sezono Sienos MdP yra vienintelė šiuolaikinės Eurolygos komanda, kuri pateko į finalo ketvertą neturėdama teigiamo pergalių ir pralaimėjimų balanso.
Tą sezoną Eurolygoje žaidė 24 komandos, suskirstytos į 3 grupes po 8 komandas. Po penkias geriausias kiekvienos grupės komandas ir geriausia šeštoji komanda patekdavo į „Top 16“ etapą, kur komandos būdavo suskirstytos į 4 grupes po 4 komandas. Geriausia grupės komanda patekdavo į finalo ketvertą.
Alphonso Fordo ir Mirsado Turkčano vedama Sienos MdP, kuriai tai buvo debiutas Eurolygoje, pirmajame etape iškovojo 6 pergales, 8 pralaimėjimus ir pateko į antrąjį etapą tik kaip geriausia šeštoji komanda. Tačiau „Top 16“ etape komanda pasirodė sėkmingiau: iškovojo 4 pergales, patyrė 2 pralaimėjimus, netikėtai aplenkė tuometinius Eurolygos čempionus Atėnų „Panathinaikos“ ir pateko į finalo ketvertą.
Finalo ketverto pusfinalyje Sienos MdP po įtemptos kovos 62:65 nusileido Trevizo „Benetton“, o kovoje dėl trečios vietos 79:78 palaužė Maskvos CSKA.
Sienos MdP, 2004 m.
2003-04 m. sezone, kuris vyko pagal tą patį formatą, Sienos MdP vėl stebino Europą. Pirmajame etape komanda iškovojo 8 pergales, patyrė 6 pralaimėjimus ir grupėje užėmė ketvirtą vietą.
Tačiau top 16 etape komanda vėl iškovojo 4 pergales, patyrė du pralaimėjimus ir antrus metus iš eilės sugebėjo aplenkti bei eliminuoti iš kovos dėl titulo tuometinius Eurolygos čempionus – šįkart tai buvo „Barcelona“. Už MdP liko ir prieš metus juos eliminavę Trevizo „Benneton“.
Vis dėlto finalo ketvertas Sienai buvo nesėkmingas. Pusfinalyje MdP apmaudžiai vos vienu tašku – 102:103 – nusileido Bolonijos „Skipper“, o kovoje dėl trečios vietos taip pat po įtemptos kovos 94:97 pralaimėjo CSKA.
Vitorijos „Tau Ceramica“, 2005 m.
2004-05 m. Eurolygos sezonas buvo pirmasis, kuriame pirmą vietą „Top 16“ etape savo grupėje užėmusi komanda automatiškai nepatekdavo į Eurolygos finalo ketvertą – atsirado ir ketvirtfinalių etapas, į kurį patekdavo po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas.
Būtent šios taisyklės atsiradimas išgelbėjo Vitorijos „Tau Ceramica“. Pirmajame etape Luiso Scolos ir Arvydo Macijausko vedama „Tau Ceramica“ iškovojo 6 pergales, patyrė 8 pralaimėjimus ir grupėje užėmė penktą vietą. Tiek pat pergalių toje pačioje grupėje iškovojusi, bet prastesnį tarpusavio rungtynių santykį turėjusi Malagos „Unicaja“ į „Top 16“ apskritai nepateko.
„Top 16“ etape Vitorijos „Tau Ceramica“ iškovojo 4 pergales ir patyrė du pralaimėjimus – tiek pat, kiek ir Atėnų „Panathinaikos“ bei Bolonijos „Climamio“. Suskaičiavus tarpusavio rungtynių rezultatus paaiškėjo, kad „Tau Ceramica“ grupėje užėmė antrą vietą ir antrą kartą per tą patį sezoną išsigelbėjo tik dėl geresnio tarpusavio rungtynių santykio.
Ketvirtfinalyje „Tau Ceramica“ eliminavo Trevizo „Benneton“, seriją iki dviejų pergalių laimėdama 2:0.
Finalo ketverto pusfinalyje „Tau Ceramica“, daugelio nuostabai, nugalėjo Maskvos CSKA – komandą, kuri iki tol per visą sezoną buvo iškovojusi 18 pergalių ir patyrusi vos vieną pralaimėjimą bei buvo laikoma aiškia favorite. Tačiau finale „Tau Ceramica“ 78:90 nusileido Šarūno Jasikevičiaus vedamai Tel Avivo „Maccabi“.
Malagos „Unicaja“, 2007 m.
Malagos „Unicaja“ komandai, Ispanijoje dažniausiai nusileisdavusiai „Barcelona“, Madrido „Real“ ir Vitorijos „Tau Ceramica“ klubams, 2006-07 m. sezonas buvo vienas sėkmingiausių klubo istorijoje. Reguliarusis sezonas komandai, tiesa, nebuvo ypatingai sėkmingas – „Unicaja“ iškovojo 7 pergales, patyrė 7 pralaimėjimus ir grupėje užėmė 4 vietą.
Tačiau „Top 16“ etape grupėje „Unicaja“ liko pirma, aplenkdama geresnius rezultatus pirmajame etape parodžiusias Trevizo „Benneton“ ir Maskvos „Dinamo“ komandas. O ketvirtfinalyje „Unicaja“ po įtemptos kovos sugebėjo išmesti „Barcelona“, lemiamas trečiąsias rungtynes po atkaklios kovos laimėdama 67:64.
Finalinio ketverto pusfinalyje „Unicaja“ nesugebėjo pasipriešinti Maskvos CSKA, pralaimėdama 50:62. Kovoje dėl trečios vietos „Unicaja“ 76:74 palaužė Vitorijos „Tau Ceramica“, tapdama geriausią rezultatą tą sezoną Eurolygoje parodžiusia Ispanijos komanda. Tai išliko vieninteliu „Unicaja“ pasirodymu „Top 16“ šiuolaikinės Eurolygos istorijoje – daugiau taip toli Eurolygoje komandai nužengti nepavyko nė karto.
Belgrado „Partizan“, 2010 m.
Būtent 2009-10 m. Belgrado „Partizan“ sezoną „Žalgirio“ gerbėjai ilgai laikė sektinu pavyzdžiu savo komandai. Kaip ir „Žalgiris“, „Partizan“ buvo senas tradicijas turinti, vietiniais žaidėjais besirėmusi komanda, kuri nuolat žaidė Eurolygoje ir, nepaisant gerokai mažesnio biudžeto, sėkmingai kovojo su daug galingesniais varžovais. Po trejus metus iš eilės sekusių eliminavimų ketvirtfinalyje 2009-10 m. sezonas „Partizan“ buvo pats sėkmingiausias – ji pateko į finalo ketvertą.
2009-10 m. sezoną Eurolygos reguliarojo sezono formatas buvo šiek tiek kitoks – komandos buvo suskirstytos į 4 grupes po 6 komandas, o į „Top 16“ patekdavo po keturias geriausias komandas iš kiekvienos grupės. Iškovojusi 5 pergales ir 5 pralaimėjimus, „Partizan“ užėmė trečiąją vietą.
„Top 16“ etape „Partizan“ iškovojo tris pergales ir patyrė tris pralaimėjimus. To užteko, kad komanda aplenktų ir eliminuotų Atėnų „Panathinaikos“ – tuomečius Eurolygos čempionus.
Ketvirtfinalyje, serijoje iki trijų pergalių, „Partizan“ 3:1 laimėjo seriją prieš Tel Avivo „Maccabi“. Visgi Eurolygos finalo ketvertas nebuvo sėkmingas, nors abu pralaimėjimai patirti po įtemptos kovos. Eurolygos pusfinalyje „Partizan“ 80:83 nusileido Pirėjo „Olympiakos“, o kovoje dėl trečios vietos 88:90 teko pripažinti Maskvos CSKA pranašumą.
2009-2010 m. sezonas liko vieninteliu sykiu, kuomet „Partizan“ pavyko žengti iki finalo ketverto.
Pirėjo „Olympiakos“, 2012 m.
2011-12 m. Eurolygos reguliarusis sezonas Vassilio Spanoulio vedamiems Pirėjo „Olympiakos“ sekėsi vidutiniškai – komanda iškovojo 6 pergales, patyrė 4 pralaimėjimus ir užėmė antrą vietą. Problemų komanda patyrė ir „Top 16“ etape: iškovojo tris pergales ir tik dėl geresnio taškų santykio tarpusavio rungtynėse aplenkė tiek pat pergalių surinkusius Stambulo „Galatasaray“.
Ketvirtfinalyje „Olympiakos“ eliminavo Sienos „Montepaschi“, seriją laimėję rezultatu 3:1. Tačiau prieš finalo ketvertą komanda buvo laikyta autsaidere.
Visgi finaliniame ketverte „Olympiakos“ iškovojo dvi sunkias pergales, vieną po kito eliminavę favoritais laikytus „Barcelona“ (68:64) ir Maskvos CSKA (62:61). CSKA iki tol viso sezono metu buvo patyrę du pralaimėjimus, „Barcelona“ – vieną, bet „Olympiakos“ tai neišgąsdino. Naudingiausiu finalo ketverto žaidėju tapo V.Spanoulis.
Pirėjo „Olympiakos“ 2013 m.
Sėkmę „Olympiakos“ pakartojo ir kitąmet. Tiesa, šįkart komandai reguliariajame sezone sekėsi geriau (8 pergalės ir 2 pralaimėjimai). „Top 16“ etape, kur šįkart komandos buvo suskirstytos į dvi grupes po 8 komandas, „Olympiakos“ iškovojo 9 pergales, patyrė 5 pralaimėjimus ir užėmė antrą vietą grupėje, nors iš pirmų ketverių rungtynių laimėjo tik vienerias.
Ketvirtfinalyje „Olympiakos“ tik po įtemptos kovos palaužė Stambulo „Anadolu Efes“ – prireikė visų penkių rungtynių. Lemiamas penktąsias rungtynes savų žiūrovų akivaizdoje „Olympiacos“ laimėjo 82:72.
Visgi pusfinalyje net 69:52 nugalėję Maskvos CSKA ir finale 100:88 palaužę Madrido „Real“, „Olympiakos“, nepaisant sezono metu patirtų sunkumų, apgynė Eurolygos čempionų titulą.
Tel Avivo „Maccabi“, 2014 m.
2014 m. Tel Avivo „Maccabi“ reguliariajame sezone buvo pirmi grupėje, bet „Top 16“ etapas nebuvo sėkmingas: komanda grupėje užėmė trečią vietą, iškovojusi 8 pergales ir patyrusi 6 pralaimėjimus.
Ketvirtfinalyje „Maccabi“ serijoje iki trijų pergalių 3:1 palaužė Milano „EA 7“. Finalo ketverte „Maccabi“ nebuvo favoritai, tačiau vieną po kitos išmetė abi komandas, kurios „Top 16“ etape liko aukščiau: iš pradžių 68:67 nukovė Maskvos CSKA, o finale 98:86 nugalėjo Madrido „Real“. Finalo ketverto MVP tapo Tyrese Rice'as.
Stambulo „Fenerbahče“, 2017 m.
Praėjusiais metais Eurolyga pirmą kartą vyko pagal naują formatą: buvo atsisakyta atskirų reguliariojo sezono ir „Top 16“ etapo. Vietoje to visos 16 Eurolygoje dalyvaujančių komandų tarpusavyje sužaidė po du kartus.
Būsimieji čempionai Stambulo „Fenerbahče“ reguliariajame sezone užėmė penktą vietą, iškovoję 18 pergalių ir patyrę 12 pralaimėjimų. Visgi ketvirtfinalyje komanda serijoje iki trijų pergalių rezultatu 3:0 eliminavo aukštesnę vietą užėmusius Atėnų „Panathinaikos“.
Finaliniame ketverte pusfinalyje Bogdano Bogdanovičiaus, Ekpe Udoh ir Jano Vesely vedama „Fenerbahče“ daugeliui netikėtai 84:75 nugalėjo reguliariojo sezono čempionus Madrido „Real“, o finale 80:64 nukovė Pirėjo „Olympiakos“. Taip 18 pergalių reguliariajame sezone iškovojusi komanda tapo Eurolygos čempione. Ar pavyks „Žalgiriui“ pakartoti šį pasiekimą?
