Krepšinio specialistui sausį teko stoti prie sostinės komandos vairo po to, kai abipusiu susitarimu klubą paliko Kęstutis Kemzūra, komandai vadovavęs nuo 2023 m. balandžio mėnesio.
Panaši situacija susiklostė 2022 m. pavasarį, kai, iš Utenos „Juventus“ pasitraukus Žydrūnui Urbonui, būtent jo asistentu dirbęs N. Pacevičius perėmė jo postą ir jame išbuvo iki sezono pabaigos.
Ar jauniausiam stipriausios šalies krepšinio lygos treneriui bus suteiktas šansas vadovauti „Wolves“ ekipai ilgesnį laiką, parodys ateitis, rašoma „Wolves“ pranešime.
Bet „medaus mėnuo“, kaip tą laikotarpį po trenerių pasikeitimo pavadino pats N. Pacevičius, tęsiasi – „Vilkai“ po pokyčių dar nepralaimėjo.
Apie savo dar mokantis mokykloje pradėtą kauptą trenerio patirtį, karjeros etapą Indonezijoje, sugrįžimą į Lietuvą, nestandartinius „Wolves“ klubo darbo su krepšinio mėgėjais sprendimus, problemas pasirengimo sezonui etape, netikėtą debiutą su Kauno „Žalgiriu“, jauną amžių, savo ateitį, mėgstamiausius trenerius, tinklalaidžių Lietuvoje įtaką ir „Gargždų“ bankrotą N. Pacevičius su sporto žurnalistu Justu Naulicku pasikalbėjo tinklalaidėje „Wolves podcast“.
Pasakodamas apie praėjusių metų pavasarį gautą kvietimą prisijungti prie K. Kemzūros štabo vos pirmuosius savo veiklos metus skaičiuojančiame klube, tuo metu Indonezijos dirbęs dabartinis „Wolves“ treneris neslėpė, kad sprendimas grįžti į Lietuvą buvo labai nesunkus.
„Tas mano grįžimas kelioms savaitėms, kai gavau skambutį iš Kęstučio, buvo planuotas. Dėl prasidėjusio ramadano čempionatas automatiškai stojo 8 savaitėms. Gavus kvietimą iš „Vilkų“, pirma mintis buvo, kaip čia pasielgti. Bet sprendimas buvo lengvas, nes Indonezijoje buvo tokia situacija, kad klube vėlavo atlyginimai, – sakė N. Pacevičius. – Žiauriai buvo gaila žaidėjų, to paties personalo, nes buvo labai įdomu pažiūrėt, kur, man pačiam pirmą kartą statant komandą nuo sezono pradžios, mes galime atsidurti apkrintamųjų metu, kaip galime atrodyti. Tai pačiupinėti buvo labai įdomu. Apsispręsti turėjau labai greitai. Sudėjus visas aplinkybes, pasitarus su tuo klubu, radome bendrų sąlyčio taškų ir viskas įvyko labai greitai.“
Paklaustas apie nestandartinius „Wolves“ klubo vadybinius sprendimus, N. Pacevičius išdavė, kad tik ką įsikūrusio Lietuvoje klubo veiklą jis sekė dar būdamas Indonezijoje. Tuo pačiu, jis neabejojo, kad visos naujoviškos sirgalių pritraukimo priemonės duoda savo vaisių.
„Šitas klubas pasirinko tokią kryptį. Jis yra orientuotas ne į kažkieno fanų perviliojimą, bet savo bendruomenės kūrimą. Gali žiūrėti kaip nori, bet visi vidurkiai Europos taurės, kurios sezoną namuose baigėme, rodo, kad vienokią ar kitokią bendruomenę užsiauginame. Žiauriai smagu yra matyti daug ateinančių vaikų, daug jaunimo. Vadinasi, kad klubas ne kažką už rankos atsivedė dirbtinai. Ambasadorių važinėjimas po mokyklas, didžiulis dėmesys rodomas toms bendruomenėms. Tai dar iki atėjimo į klubą vertinau teigiamai“, – kalbėjo treneris.
„Wolves“ komandą šį sezoną nuolat kankina įvairios traumos, turėjusios įtakos tiek jos demonstruojamam žaidimui, tiek rezultatui. Vis tik, N. Pacevičius labiausiai apgailestavo ne dėl nuolat pasitaikančių žaidėjų netekčių, o dėl kitokio nei norėta pasiruošimo sezonui etapą.
„Gaila ne to, kas būtų buvę spalį ar lapkritį. Lapkritį mes pabaigėme pirmi LKL čempionato pirmą ratą. Mums iki šios dienos atsiliepia, kad mes neturėjome pilnavertiško pasiruošimo sezonui. Eilė žaidėjų vėlavo atvykti dėl įvairių priežasčių, kiti buvo traumuoti. Turėjome kviestis žaidėjus, kurie tuo metu buvo be kontraktų, kad turėtume treniruočių procesą. Bet tai nėra tas pats, kai turėtum visus savo 12 žaidėjų, kurie nuo pirmosios stovyklos dienos kryptingai pradeda ruoštis sezonui. Prie mūsų tvarkaraščio, kai per savaitę žaidėme 2-3 rungtynes, treniruočių proceso padaryti, sutikite, nėra įmanoma. Tada sezono metu turi improvizuoti, kažkas būna neiškalbėta, kažkas būna neaišku, nes tu nesusiklijavai prieš sezoną. Jei būtume nuo pat pradžios, nuo rugpjūčio vidurio turėję visus žaidėjus, tada būtų įdomu pažiūrėti, kaip mūsų sezonas būtų paėjęs. O traumos yra neišvengiama dalis. Visi jų turi“, – apie tai, kas būtų, jei būtų, svarstė krepšinio strategas.
Taip pat N. Pacevičius atsikleidė, kad nemažai stebi kitų trenerių darbą ir šiuo metu jam labiausiai patinka dabartinis Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris Andrea Trinchieri. Iš kitų krepšinio specialistų jis taip pat išskyrė Ioannį Sfairopoulą ir Šarūną Jasikevičių.
„Kaip bebūtų keista, man imponuodavo Trinchierio žaidimas dar jam dirbant Bambergo komandoje, po to – Miunchene. Tai viskas taip sukrito, kad pirmos rungtynės man gavosi prieš jį. Įdomus sutapimas. Sfairopuolo komandos irgi patiko. Aišku, Šaras. Atrodo, visai kitom akim į „Fenerį“ pradėjau žiūrėt, kai jis prisijungė. Sakau, Eurolyga yra, kai tu įsijungi, tiesiog klinka ant klinikos“, – šypsojosi 28 metų treneris.
Visas pokalbis su N. Pacevičiumi – vaizdo įraše:
Lietuvos krepšinio lygoje „Vilkai“ su 13 pergalių ir 5 pralaimėjimais šiuo metu žengia treti.
