1. Elementas/žaidėjo (ne)pasirodymas/priežastis, „Žalgirio“ pralaimėjimų Eurolygoje palydovas?
Kęstas Rimkus, 15min sporto redaktorius: Vienos priežasties niekada nebūna, bet ar neatrodo, kad „Žalgiris“ nusipelnė gero įžaidėjo? Nors Thomasas Walkupas ir Lukas Lekavičius stengiasi iš paskutiniųjų, komandoje su tokiu biudžetu turėtų būti ir vienas stipresnis įžaidėjas. Akivaizdu, kad Alexas Perezas toks nėra.
Donatas Urbonas, Eurolyga.lt redaktorius: Fiziškumas. Truputį pikta, kaip žalgiriečiai barsto taškus prieš „savo lygos“ komandas. Pralaimėjimus prieš „Zenit“ ir „Olympiakos“, tą pačią sunkią pergalę prieš ASVEL, siejo ne visada pastebima, bet „Žalgiriui“ labai reikšminga detalė. Kas yra fiziškumas? Per giliai po krepšiu palindęs ir iš savo mėgstamo taško neišstumtas Nikola Milutinovas. Per arti krepšio kamuolį be didesnio fizinio pasipriešinimo priėmęs Georgios Printezis. Per drąsiai „Žalgirio“ aikštės pusėje besijaučiantys ir pražangomis dar iki pavojingo metimo nestabdomi varžovai. „Zenit“ išstūmė žalgiriečius iš jų norimų pozicijų puolime ir taip subjaurojo visą žaliai baltų atakų paveikslą. „Žalgiris“ nėra tokia talentinga komanda, kad susirinktų Eurolygos taškus nesilupdama ir nežaisdama kruopštaus protingo krepšinio.
Rokas Pakėnas, Eurolyga.lt žurnalistas: Žaidimo organizavimas, mano akimis, yra didžiausia dabartinio „Žalgirio“ problema. „Žalgiris“ yra labai priklausomas nuo Thomaso Walkupo žaidimo, kuris, mano nuomone, yra akivaizdžiai geriausias kauniečių žaidėjas sezono pradžioje. Jis ne tik demonstruoja elitinę gynybą, tačiau ir geriausiai geba vadovauti puolimui ir priima geriausius sprendimus aikštelėje, dėl kurių ne kartą susilaukė trenerio Šarūno Jasikevičiaus pagyrų. Jis Pirėjuje gali pataikyti vos 2 metimus iš 12, tačiau visi šie metimai bus logiški, atakuojama ten, kur buvo dėlioti akcentai prieš rungtynes. Problema ta, kad Th.Walkupas neturi tolygaus pakeitimo. Amerikiečiui sėdant ant suolo puolimas įprastai ima strigti, žalgiriečiai aikštelėje netenka galvos. Jei Luko Lekavičiaus įsivažiavimas yra tik laiko klausimas, tai Alexas Perezas išlieka didžiausiu X faktoriumi. Praėjo ketvirtadalis sezono, normalu pradėti kelti klausimą kiek Kauno komanda dar gali laukti gero meksikiečio žaidimo. Galbūt iš tikrųjų verta atsisukti į savojo šanso Eurolygoje vis dar laukiantį Roką Jokubaitį?
2. Kurio „Ryto“ krepšininko žaidimas bus svarbiausias norint patekti į Europos taurės „TOP 16“?
K.Rimkus: Arnas Butkevičus. „Ryto“ žaidimas yra labai priklausomas nuo Arno energijos. Tik per pastaruosius du Europos taurės turnyro mačus jis pelnė dviženkles taškų sumas, surinko 26 ir 25 naudingumo balus ir lyg tyčia „Rytas“ abejas rungtynes laimėjo. Vilniaus klubui labai reikia galingo Arno ir puolime, ir gynyboje.
D.Urbonas: „Ryto“ centras – Evaldas Kairys ir Martynas Echodas. Pirmiausia, didžiausio jų indėlio reikės gynyboje, nes Vilniaus klubas pagal gynybos reitingą per 100 atakų Europos taurėje yra tik 20-as. Geriausios E.Kairio ir M.Echodo versijos ypač reikės stumdantis po krepšiu su „Tofaš“ aukštaūgiais, kurie skriaudė vilniečius Turkijoje, ar sulaikant „Partizan“ lyderį Rashawną Thomasą. Bet ir puolime jie reikšmingi. M.Echodas pralaimėtose rungtynėse renka vid. 2,5 taško ir 4,2 naud. balo mažiau nei laimėtose (8,5 tšk. ir 9,5 naud.), o E.Kairio skirtumas dar didesnis – 6 taškais ir 8,3 naudingumo balo mažiau pralaimėtuose nei laimėtuose mačuose (5 tšk., 6 naud.).
R.Pakėnas: Pako Cruzas. Kai „Ryto“ puolimas ima klimpti varžovų gynyboje, meksikietis yra vienintelis žaidėjas, galintis efektyviai imtis iniciatyvos bei kurti progas tiek sau, tiek kitiems. Pako yra rezultatyviausias ir naudingiausias šio sezono „Ryto“ žaidėjas Europos taurėje, rodantis puikų pataikymo procentą iš įvairių distancijų. Tiesa, kad P.Cruzas yra pažeidžiamas gynyboje, varžovai dažnai naudojasi jo silpnumu bei ūgio trūkumu, tačiau patraukit meksikietį iš žaidimo ir „Ryto“ puolimas taps bedantis.
3. „Panathinaikos“ atsisveikinus su A.Pedoulakiu, kuris kitas Eurolygos treneris sėdi ant karščiausios kėdės?
K.Rimkus: Galbūt Joanas Plaza? Rusijos klubų bosai kantrybės turi panašiai kaip vairuotojas, stovintis už per žalią šviesą nevažiuojančio automobilio. „Zenit“ yra paskutinis Eurolygoje, o VTB Jungtinėje lygoje tik dešimtas. Andrijos Gavrilovičiaus vietoje irgi neskubėčiau džiaugtis pakilus pareigose. Kai jis pakeitė Milaną Tomičių, Belgrado „Crvena zvezda“ reikalai nelabai pagerėjo nei Eurolygoje, nei Adrijos lygoje. Reikalai nacionalinėse pirmenybėse taip pat svarbūs – Pedoulakio atleidimą irgi labiau lėmė ne nesėkmės Eurolygoje, o pralaimėtas Graikijos taurės varžybų ketvirtfinalis.
D.Urbonas: Velimiras Perasovičius. Jose Quejereta niekada nebuvo kantrus vadovas. Jau po pernykščio sezono su šiokiu tokiu avansu jis paliko kroatą vadovauti „Baskonia“ klubui. Bet pastarųjų savaičių įvykiai įkaitino V.Perasovičiaus kėdę iki maksimalaus termometro stulpelio. Dešimta vieta Eurolygoje su 30 taškų pažeminimu namuose prieš „Maccabi“, iškart po to sekęs pralaimėjimas Ispanijoje Fuenlabrados klubui, nubloškęs į 11-ąją vietą ACB čempionate, veda tik prie vieno.
R.Pakėnas: Tarp variantų galėtų būti Joanas Plaza, galbūt net Velimiras Perasovičius ar Dejanas Radonjičius. Nors Sankt Peterburgo „Zenit“ biudžetas (26,7 mln.) yra septintas didžiausias Eurolygoje, tačiau komanda šiuo metu žengia paskutinėje vietoje (2 pergalės ir 6 pralaimėjimai) turnyre. Įdomu, kokia yra situacija Vitorijos ir Miuncheno klubuose. Baskai paskutiniame ture namuose „Maccabi“ komandai leido įmesti net 113 taškų, o per aštuonis turus Eurolygoje iškovojo vos tris pergales, Ispanijoje – 4 pergalės per 9 mačus ir 11 vieta. Sezono starte savęs dar ieško ir Dejano Radonjičiaus treniruojama „Bayern“, kuri savo sąskaitoje irgi turi vos tris pergales, o pastarieji trys susitikimai pralaimėti bendru 67 taškų skirtumu. Miuncheno klubo organizacija garsėja adekvatumu, tačiau „Bayern“ svajoja apie „Top 8“, o pralaimėjimų serija juos nuo užsibrėžto tikslo gali smarkiai atitolinti.
