Nežinojo ir šalia P.Jankūno rūbinėje sėdėjęs „Žalgirio“ naujokas Derrickas Waltonas.
„Aš manau, kad jis sužinos“, – juokėsi rūbinėje „Žalgirio“ kapitonas, kuris 34-erių užbraukė dar vieną neįvykdytą karjeros pasiekimą.
Su visa komanda jis ilgiau nei „Panathinaikos“ užsibuvo ant OAKA parketo. Ir turėjo visą teisę – tai buvo dar vienas istorinis momentas „Žalgiriui“, kuriuo reikėjo pasidžiaugti.
„Smagu, kad dar atsiranda tokių pirmų kartų, – šypsojosi Jankis. – Gal norėjosi anksčiau, bet labai smagu dėl komandos ir naujokų, kurie įsilieja į žaidimą, pradeda suprasti, ko nori treneriai ir demonstruoja savo žaidimą. Tai kaip atpildas už visą darbą. Nereikia sustoti, žiūrėti į kitas rungtynes ir toliau tobulėti.“
– Kodėl dvi rungtynių pusės buvo tokios skirtingos?
– Pradėjome labai agresyviai, nes treneriai akcentavo, kad pradėdavome blogai ir turėdavome vytis varžovus. Be abejo, antroje pusėje jie suaktyvino gynybą, pradėjo žaisti labiau fiziškai, išmušė mus iš mūsų poziciją. Momentais strigome, bet radome žaidėjus, kurie sumetė metimus, išnaudojo stiprybes ir gerai, kad laimėjome.
– Ar Calathesui metant tritaškį ketvirtojo kėlinio pabaigoje, nesustojo širdis, prisimenant praėjusį sezoną?
– Širdis nesustojo (šypsosi.). Galėjo būti taip arba taip. Smagu, kad šįkart neįmetė.
– Ką davė „Žalgiriui“ Derricko Waltono debiutas?
– Pridėjo agresijos, prasiveržimų, perdavimų. To, ko iš jo tikėjosi treneriai. Aišku, jam dar sunku, bet jis gerai mato aikštę. Tik jis dar po kiek laiko parodys savo tikrąjį žaidimą. Jis dar mūsų nejaučia, nežino stipriųjų pusių. Bet matosi, kad jis labai agresyvus, greitas, gerai mato aikštę. Duoda tokius perdavimus, kokių mum gal trūkdavo.
– Koks buvo tas raktinis pergalės akcentas?
– Kaip ir visada, reikia išpildyti trenerių planą. Arba kaip įmanoma labiau jį padaryti. Paprasčiausiai, visada stengiamės ieškoti silpnųjų pusių ir per jas žaisti. Vietomis tai pavyko, vietomis ne, bet kryptis buvo gera.
