| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Chimki“ | 20:00 | Kaunas |
„Negaliu jam įpūsti nieko. Jeigu žmogus nenori, tai aš absoliučiai negaliu jam nieko įpūsti“, – paklaustas apie Edgaro Ulanovo agresijos puolime trūkumą, kategoriškai kalbėjo Šarūnas Jasikevičius.
Prieš tai jis nesureikšminęs pramestų Brandono Davieso metimų, mestelėjo dar tokią frazę: „Neturiu problemų, jei žaidėjas nesužaidžia rungtynių. Didžiausia problema, kai žaidėjas nesužaidžia 2–3 savaites, mėnesį. Čia yra problema.“
Nesunku identifikuoti, kad toji problema pastaruoju metu treneriui yra Edgaras Ulanovas.
Šarui rungtynėse Maskvoje sykį net teko vyti Edgarą po krepšiu „ant ūso“. Į firminę E.Ulanovo aikštės vietą, kur gavęs kamuolį puolėjas žaidimu nugarą į krepšį išnaudoja savo pranašumus ir susirenka liūto dalį taškų.
Taip Š.Jasikevičius ypač mėgsta išnaudoti 26-erių lietuvį įžvelgdamas situacijas, kur E.Ulanovas turi akivaizdų pranašumą. Praėjusį sezoną „Žalgiris“ nulaužė ne vieną mačą, kai E.Ulanovas agresyviais išpuoliais ketvirtajame kėlinyje padėdavo susikrauti pergalingą persvarą.
Maskvoje apstaugtas trenerio, žalgirietis nubėgo po krepšiu ir priėmė kamuolį, tačiau jau buvo per vėlu. Atakai skirto laiko buvo mažiau, CSKA gynyba nebuvo užklupta netikėtai, o forsavęs išpuolį lietuvis paleido į krepšį netaiklų metimą.
Ketvirtajame kėlinyje Š.Jasikevičius darsyk užsipuolė E.Ulanovą, kai šis, atrodo, turėjo sužaisti agresyviau, užsiimti poziciją „ant ūso“ ir pasiprašyti kamuolio atakai užbaigti.
Būtent tokios E.Ulanovo agresijos, atrodo, šį sezoną smarkiai pasigenda Šarūnas Jasikevičius.
Sezono pradžioje spaudos konferencijoje jis jau ne sykį užsiminė apie žaidėjus, kurių geresnio žaidimo laukia „Žalgiris“. Bet stratego kantrybė po truputį senka.
Iki smulkmenų nežinant Š.Jasikevičiaus žaidimo plano, įvertinti „Žalgirio“ lūkesčius dėl E.Ulanovo sudėtinga. Tačiau iš Š.Jasikevičiaus priekaištų žaidėjui rungtynių metu ir pasisakymų spaudos konferencijose galima įtarti, kad jis norėtų gerokai aktyvesnės ir puolime agresyvesnės E.Ulanovo versijos.
Pavyzdžiui, Maskvoje per 27 žaidimo minutes E.Ulanovas prametė visus 4 metimus, nė karto nestojo prie baudų metimo linijos ir aikštę paliko su 0 taškų bei -1 naudingumo balu.
Svarbiose rungtynėse Eurolygoje žalgirietis šį sezoną pranyksta jau ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, mače su Stambulo „Fenerbahče“ E.Ulanovas išmetė tik 1 tritaškį, nepelnė taškų ir surinko -2 naudingumo balus.
O ką rodo bendra statistika?
Iš tiesų, E.Ulanovas kol kas žaidžia nerezultatyviausią sezoną per trejus pastaruosius metus (6,4 tšk.).
Tiesa, lyginant su praėjusiu sezonu, kuris daugelio buvo įvertintas kaip labai geras ir dėl kurio „Žalgiris“ lietuviui įteikė stambiausią kontraktą visoje komandoje, E.Ulanovo taškų vidurkis sumažėjo tik 1,1 taško.
Skaičiuojant taškus per minutę, E.Ulanovas renka jų mažiausiai komandoje – 0,25. Palyginimui, Antanas Kavaliauskas su geriausiu rezultatu ekipoje renka 0,59 tšk. per minutę.
Vėlgi, praėjusį sezoną E.Ulanovas taip pat toli gražu nebuvo prie aktyviausių – rinko 0,28 taško per minutę.
Sunku būti rezultatyviam, kai atakos smaigalyje atsiduri taip retai.
Pagal Mykolo Stumbro kalkuliuojamą išnaudojimo procentą, kuris apskaičiuoja, kiek komandos atakų baigiasi po vieno žaidėjo metimo iš žaidimo, baudų metimo arba klaidos, už E.Ulanovą rečiau atakų smaigalyje (14,9%) atsiduria tik Artūras Milaknis ir Marius Grigonis.
Tai reiškia, kad E.Ulanovui būnant ant parketo, su jo veiksmu baigiasi tik maždaug kas 6–7 „Žalgirio“ ataka.
Sumuojant daugiau nei po 20 minučių Eurolygoje rungtyniaujančių krepšininkų statistiką, E.Ulanovas pagal šį rodiklį yra septintas nuo galo.
Kita vertus, pernai tas procentas buvo netgi mažesnis – 13,8 proc.
Įdomu, kad taip retai atakų smaigalyje atsiduriantis žaidėjas taip dažnai klysta. Pagal standartinę statistikos išraišką, padaro vid. po 1,3 klaidos per susitikimą.
Nors pagal metimų skaičių E.Ulanovas nėra rikiuotės pabaigoje.
Kadangi „Žalgiris“ yra mažiausiai metimų Eurolygoje išmetanti Eurolygos komanda, su 5 iš žaidimo paleistų metimų vidurkiu E.Ulanovas rikiuojasi penktas.
Įdomu, kad situacija nuo pernykščio sezono skiriasi minimaliai – 2017–2018 m. jis krepšį atakuodavo vid. 5,1 karto.
Prieš sezoną visi ragino E.Ulanovą išmesti daugiau tritaškių. Iš trijų taškų zonos dabar jis atakuoja daugiausiai per trejus pastaruosius metus – 1,5 karto. Pernai tolimų metimų vidurkis siekė 1,3. Pernai dvitaškius lietuvis mesdavo vid. 3,8 karto per susitikimą, kai šiemet – 3,5.
Prie baudų metimo linijos Edgarą taip pat matome rečiau, nors skirtumas nėra milžiniškas. Pernai per Eurolygos rungtynes jis išmesdavo vid. 2,1 baudos metimo, šiemet – 1,5.
Tiesa, smuko bendras E.Ulanovo pataikymo procentas, sumuojant dvitaškius, tritaškius ir baudų metimus.
Nuo solidaus 61,5 proc. pataikymo dabar jis nusmuko iki 53,4 proc. ir yra geresnis tik už Thomaso Walkupo ir Derricko Waltono procentus.
Ieškant agresijos trūkumų, į akis krenta mažiausias puolime atkovotų kamuolių vidurkis jo karjeroje – 199 cm ūgio žaidėjas po varžovų krepšiu atkovoja tik 0,8 kamuolio, o pagal bendrą atkovotų kamuolių procentą jis tėra aštuntas „Žalgirio“ komandoje.
Šių visų nežymių pokyčių užteko, kad E.Ulanovo naudingumas nuo 10,9 efektyvumo balo smuktų iki 6,8. Didelę įtaką tokiam pokyčiui turėjo kritę E.Ulanovo procentai. Pramesti metimai muša per naudingumo balą, tad nuo 52 iki 47 proc. sumažėjęs dvitaškių pataikymas ir, svarbiausia, nuo 46 iki 33 smukęs tritaškių taiklumas, padarė didžiulę įtaką jo efektyvumo rodikliui.
Didžiausių skirtumų galima įžvelgti, ko gero, svarbiausioje statistikoje – komandos rezultatams žaidėjui būnant aikštėje ir jam esant ant suolo.
Skaičiuojant 100 atakų vidurkį, šį sezoną su E.Ulanovu aikštėje „Žalgiris“ įmeta vid. 3,6 taško mažiau, nei puolėjui sėdint ant suolo.
Įdomu, kad praėjusį sezoną E.Ulanovas „Žalgirio“ puolimui darė panašią įtaką – būnant ant parketo, komanda su juo pelnydavo 0,6 taško daugiau nei šiemet. Tik skirtumas tas, kad penketai, pakeitus E.Ulanovą, nebuvo tokie efektyvūs kaip šiemet, todėl su E.Ulanovu ant parketo puolimas buvo tik 0,3 taško efektyvesnis nei jam sėdint ant suolo.
Užtat didžiausias skirtumas matyti priešingoje aikštės pusėje.
Praėjusį sezoną su E.Ulanovu ant parketo „Žalgiris“ praleisdavo 5 taškais mažiau nei šį sezoną.
E.Ulanovui prisėdus ant suolo, „Žalgiris“ vis dar ginasi prasčiau – praleidžia 2,5 taško daugiau nei su lietuviu aikštėje, bet praėjusį sezoną E.Ulanovo įtaka gynybai buvo tokia didelė, kad „Žalgirio“ penketas be jo aikštėje praleisdavo dar daugiau – 4,1 taško.
Vis dėlto „Žalgirio“ penketas su E.Ulanovu ant parketo sumuojant rezultatus tiek puolime, tiek gynyboje, per 100 atakų nusileidžia varžovams 0,6 taško. Kai E.Ulanovas sėdi ant suolo, „Žalgiris“ lenkia priešininkus vid. 0,5 taško.
Praėjusį sezoną E.Ulanovas galėdavo paveikti penketo žaidimą taip teigiamai, kad „Žalgiris“ įmesdavo 4,8 taško daugiau nei priešininkai (susumavus ir puolimo, ir gynybos rezultatus). Be jo ant parketo tas pranašumas ištirpdavo iki 0,59 taško.
| E.Ulanovas 2017-2018 m. | Statistika | E.Ulanovas 2018-2019 m. |
| 7,5 | Taškai | 6,4 |
| 0,28 | Taškai per minutę | 0,25 |
| 10,9 | Naudingumas | 6,8 |
| 61,5% | Bendras pataikymas | 53,4% |
| 5,1 | Metimų skaičius | 5 |
| 13,8% | Išnaudojimo procentas | 14,9% |
| +4,8 | „Žalgiris“ su E.Ulanovu aikštėje | -0,6 |
| +0,5 | „Žalgiris“ E.Ulanovui nežaidžiant | +0,5 |
Aišku, daug kas priklauso nuo to, su kokiais partneriais E.Ulanovas leidžia laiką ant parketo. Bet statistika paprastai nemeluoja.
Beje, +/ – skaičiai rodo, kad veiksmingiausiai „Žalgiriui“ su E.Ulanovu veikia trijų krepšininkų jungtys, kai šalia jo yra L.Westermannas bei A.Kavaliauskas. Priešingai – neveiksmingiausiai atrodo trijų žaidėjų jungtys su Artūru Milakniu bei Aaronu White'u, Brandonu Daviesu bei Aaronu White'u ir Artūru Milakniu bei Nate'u Woltersu.
Tų neigiamų jungčių kol kas kur kas daugiau nei teigiamų. E.Ulanovui galbūt dar reikia laiko atrasti save puolime tuose taškuose ir tuose penketuose, kur jis jaustųsi užtikrintai. Gal jam dar sunku priprasti prie naujos gynėjų linijos – „Žalgiryje“ nebeliko nė vieno žaidimą organizuojančio krepšininko, su kuriais jis žaisdavo pastaruosius dvejus metus.
Bet jeigu teigiama, kad E.Ulanovas yra per pasyvus, iš tiesų jo agresija ieškant taškų pernelyg nesiskiria nuo pernykštės, kai buvo trimituojama, koks puikus jis žaidėjas.
O čia žaidžia Š.Jasikevičiaus rungtynių plano momentas. Jeigu treneris nori, kad ilgametis žalgirietis dažniau siūlytų save atakos smaigalyje, pavyzdžiui, ant to paties ūso, tai E.Ulanovas turi agresyviau pasiprašyti kamuolio ir agresyviau ieškoti geriausių pozicijų atakuoti krepšį.
Ir jis tą gali daryti labai efektyviai išnaudodamas savo geriausią ginklą – žaidžiant nugara į krepšį.
Remiantis pažengusia statistika, situacijose atakuojant krepšį „ant ūso“, ar tiesiog priimant kamuolį baudos aikštelėje ir apsižaidžiant priešininką, E.Ulanovas per vieną tokį išpuolį renka vid. po 1 tašką, o tai yra septintas rezultatas visoje Eurolygoje.
Didžiausias kontraktas komandoje įpareigoja.
Panašiai kaip E.Ulanovas, „Žalgiryje“ uždirba Brandonas Daviesas bei Paulius Jankūnas. Jų figūras svarbiausiais žaidimo momentais mes matome dažniau nei Edgaro.
Tiesa, Ulė niekada nebuvo žmogus, kuris lipdavo per galvas, kad pasikeltų savo rezultatyvumo vidurkį.
Jis neblogai skaito žaidimą ir stengiasi daryti tai, kas atrodo geriausia komandai. Pavyzdžiui, duoti kamuolį komandos draugui, kuris turi didesnę tikimybę rezultatyviai užbaigti išpuolį.
Bet krepšinio podkaste „urBONUSas“ gerą mintį davė „Denver Nuggets“ krepšinio strategijos ir analitikos direktorius Tomas Balčėtis, pasakojęs apie Nikola Jokičiaus žaidimo evoliuciją.
Su nauju 5 metų 147 mln. JAV dolerių kontraktu N.Jokičius suvokė, kad jau yra superžvaigždės kalibro žaidėjas. Tik superžvaigždės statusas reiškia ne važinėjimą galingesniu automobiliu ar prabangesnį namą. Tai įpareigojimas mažiau numesti kamuolį komandos draugams ir daugiau daryti pačiam – prisiimti daugiau atsakomybės.
Gal E.Ulanovui dar irgi reikia tą pereiti.
Spaudimas didelis, o 500 tūkst. eurų sutartis su „Žalgiriu“ įpareigoja daugiau nei anksčiau.
E.Ulanovas gali tą daryti. Prisiminkite, kad jis savo trofėjų kolekcijoje turi krūvą naudingiausio LKL ar Karaliaus Mindaugo taurės finalo žaidėjo statulėlių. Kai ateina lemiamas momentas, E.Ulanovas gali būti ne tik efektyvus, bet ir labai rezultatyvus.
Reikia, kad su tokiu mentalitetu žalgirietis žengtų ne tik į finalo mūšius dėl trofėjaus, bet ir į kiekvieną Eurolygos dvikovą.
Ar E.Ulanovas nenori? Ar jis nenori žaisti „Žalgiryje“, būti geras ir agresyvus? Tikrai ne. Kitaip būtų priėmęs finansiškai geresnį pasiūlymą ir už didesnius pinigus vasarą išvažiavęs į kitą užsienio klubą.
Bet E.Ulanovas liko Kaune. Jis beveik tas pats Edgaras, koks buvo iki šiol. Tik kad lūkesčiai smarkiai didėja. Ir Šaro spaudimas.
Su „Žalgirio“ lyderio antpečiais Edgarui dar reikia apsiprasti.
