| Trečiadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Zenit“ | 20:00 | Kaunas |
Artūras Milaknis yra patikimas „Žalgirio“ rūbinės sargas.
Vieną akimirką jis pasakoja apie ASVEL fizinį stiprumą, kuris mačo pradžioje išmušė žalgiriečius iš vėžių, o kitą – viena akimi stebi rūbinės centrą. Jame – per didžiulį grindų plotą su pasididžiavimu puoselėjamas „Žalgirio“ logotipas, kurio nevalia minti niekam.
Vos tik netyčia ant jo užlipo „L'Equipe“ sporto dienraščio žurnalistas iš Prancūzijos, A.Milaknis greitai užfiksavo nusižengimą ir nutraukęs atsakymą ėmė švilpti.
„Per ženklą, alio! Ei!“ – sudrausminęs žurnalistą, mostelėjo ranka veteranas.
„Alo! Alo!“ – juokaudami pritariamai karksėjo A.Milaknio bendražygiai iš užsienio.
Šalia vienas kito įsitaisę vilkai Artūras Milaknis ir Paulius Jankūnas prilaiko mitais apipintos „Žalgirio“ rūbinės kolonas.
Kitoje „Žalgirio“ rūbinės pusėje – jaunieji jų įpėdiniai. Marius Grigonis su Edgaru Ulanovu susiėmę už pilvų juokėsi, kokius fokusus vyriausi „Žalgirio“ žaidėjai krėtė kautynėse su ASVEL.
„Artūras tai Artūras – viskas su juo gerai. Bet jau tas Pauliaus dvitaškis...“ – kvatojo jaunoji „Žalgirio“ taryba, aptarinėdama efektingus senbuvių epizodus.
„Žalgirio“ rūbinėje po pergalių niekada nebūna liūdna.
A.Milaknis ilgainiui tapo žaidėju, prie kurio sporto žurnalistai prisistato dažniausiai. Jie žino, kad iš „Žalgirio“ senbuvio išgirs brandų, kokybišką ir nuoširdų situacijos vertinimą.
A.Milakniu pasitiki ir „Žalgirio“ šeimininkas Šarūnas Jasikevičius. Štai rungtynėse Milane patyręs snaiperis aikštėje išbuvo 34 minutes.
Penktas pagal rezultatyvumą „Žalgirio“ žaidėjas nebūtinai kiekvieną vakarą smaigstys priešininkus tritaškiais, bet jo buvimas aikštėje palengvina darbą kitiems keturiems komandos draugams.
„Su Milaknio darbu viskas yra daugiau nei gerai, – po pergalės prieš ASVEL ir 10 taškų snaiperio pasirodymo kalbėjo Š.Jasikevičius. – Jis priklausomas nuo sistemos, žaidėjų. Jeigu jam sukuri progas, jis daugmaž pataiko. Galbūt sezono pradžioje kasmet jis kažkur stringa – veteranai sezono pradžioje įsivažiuoja sunkiau. Tačiau, jam būnant aikštėje, negali nuo jo padėti. Vien iš to yra didžiulė nauda.“
Per ketverias Eurolygos rungtynes A.Milaknis kol kas pataikė 7 tritaškius iš 14. Bet šį sezoną „Žalgiris“ turi ir daugiau pasirinkimų prie tritaškio linijos.
Net 12 „Žalgirio“ žaidėjų jau bent po kartą pabandė laimę iš toli. Beveik tiek pat tritaškių kiek ir dvitaškių paleido centras Jockas Landale'as (3/12), 11 švystelėjo puolėjas Nigelas Hayesas (4/11), daugiausiai – 17 kartų – atakavo Marius Grigonis (8/17).
Į „Žalgirį“ netikėtai atvyko bandomuoju triušiu tapęs Karolis Lukošiūnas, kauniečių laboratorijose regimas kaip „kitas Milaknis“. Šarūnas Jasikevičius jau ieško pamainos 33-ejų snaiperiui, kurio tritaškių sugebėjimams lygių Lietuvoje šiuo metu turbūt nėra.
Pačiam A.Milakniui patinka ir jo įpėdiniai prie tritaškio linijos, ir rūbinėje.
Kaip krepšinis keičiasi į jį žvelgiant 33-ejų – A.Milaknio interviu Eurolyga.lt.
– Artūrai, praėjusį sezoną įvardijote kaip baisiai sunkų. Kokie geriausi vaistai po baisiai sunkaus sezono?
– Po baisiai sunkaus sezono pats geriausias vakaras, kai tik baigi sezoną. Ir kokios pirmos trys dienos po jo.
O po to nori nenori pasileidžia dienos ir vasara staigiai prabėga. Nespėji sugaudyti – žiūri, jau komandos vadovas rašo, kada renkamės į pirmą treniruotę.
Įdomiai tas laikas eina.
– Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulio čempionate buvo 28-a pagal tritaškių pataikymą, bet joje nebuvo geriausio snaiperio Lietuvoje. Kodėl nacionalinėje komandoje neišvydome Artūro Milaknio?
– Geriausias tau, kitam gal ne geriausias.
Taip susiklostė ta vasara. Jau buvo aprašyta ir apdainuota, kaip ten viskas buvo.
Tokie buvo priimti sprendimai. Nenoriu grįžti ir aštrinti situacijos. Buvo kaip buvo...
– Ar dar norėtumėte žaisti rinktinėje?
– Taip, be abejo.
Kiekvienas laikotarpis po sezono yra nauja istorija. Niekada niekam nesakiau niekada. Niekada neuždarai tų durų galutinai, kurias nežinai, kada gali vėl prireikti atidaryti.
Jeigu reikės, sutaps požiūriai su treneriu – tai visada. Visada pasiruošęs, kiek sveikata leistų – be traumų ir t.t.
Kitas sezonas, yra kontraktas, ar ne... Būna visokių niuansų, kurie daro įtaką.
– Vasarą tapote laisvuoju agentu. Kaip greitai susitarėte su „Žalgiriu“ dėl naujos sutarties?
– Staigiai. Greitai įvyko. Kelios dienos po sezono. Dabar tiksliai nepasakysiu kiek, bet tai buvo iškart pateiktas pasiūlymas. Nieko ilgai nesvarsčiau ir jį priėmiau.
– Ar kiti variantai buvo svarstytini?
– Ne tai, kad pagalvodavai, kas būtų jei būtų, bet buvo pokalbių. Bet žinojau, kad sulauksiu to pasiūlymo.
Nebuvo pasakyta nei agentui, nei kam nors kitam, kad noriu keisti savo stotelę.
Jeigu nebūčiau gavęs pasiūlymo (iš „Žalgirio“), gyvenimas būtų prasitęsęs toliau – būčiau ieškojęs kitos stotelės.
– Šį sezoną „Žalgiris“ skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad turi daugiau metikų. Tritaškius meta nuo pirmo iki penkto numerio. Šiemet tritaškių konkursai „Žalgirio“ treniruotėse bus lygiavertiškesni?
– Tokių niekada nebuvo (šypsosi).
Bet faktas. Ne iš konkurencinės pusės geriau, bet visai komandai ir man pačiam, kai į penketą išeina ne vienas metantis, o kokie keturi. Tai automatiškai priešininkų gynyba orientuojasi ne į tave vieną, o turi prižiūrėti daugiau kitus. Automatiškai atlaisvėja erdvės tiek man, tiek kitiems. Ko galbūt anksčiau trūkdavo, kai buvau vienintelis išreikštas snaiperis.
Varžovų priežiūra būdavo sutelkta į mane. Su kitais labai stipriai rizikuodavo, o nuo tavęs neatsitraukdavo. Manau, dabar tai išeis į naudą visai komandai ir man.
– Ar turint daugiau snaiperių labai keičiasi komandos braižas?
– Nemanau, tikrai nemanau.
Žinant trenerį, nemanau, kad pradėsime švaistyti tuos tritaškius kiekvienoje atakoje. Tikrai to nebus – žaisime kaip žaidę.
Rungtynių planas ar braižas bus modeliuojamas pagal kiekvieno žaidėjo individualias stiprybes.
– Prie „Žalgirio“ prisijungė Karolis Lukošiūnas, kuris dėl savo snaiperio savybių anksti gavo „jaunojo“ arba „kito Milaknio“ etiketę. Ką apie jį galvojate?
– Geras talentingas vaikis. Jis dar jaunas, bet turi charakterį ir viską, ko reikia metikui.
Lietuvos krepšinyje sunku rasti tikrų visiškai išreikštų metikų. Jis vienas tų, kuris ateina.
Dabar tik nuo jo darbo etikos ir noro priklausys, kaip jis pasiims šią progą, kurią šiuo metu jam suteikė „Žalgiris“. Tik reikia ją išnaudoti.
– Geriausių NBA snaiperių vasaromis kiti lygos žaidėjai prašo patarimų ar net bando įsiprašyti kartu treniruotis. Ar Lietuvoje dar neteko sulaukti panašių užklausų iš žaidėjų, kurie norėtų šlifuoti savo metimo techniką?
– Mūsų, lietuvių, mentalitetas paprastesnis. Niekas čia labai klausimų neuždavinėja (šypsosi).
Lukošiūną stengiuosi padėti integruoti į sistemą, nes viskas nauja. Ateina žmogus, kuris dar nematęs tokio lygio: kaip vyksta treniruotės, koks intensyvumas, kiek kreipiamas dėmesys į detales. Tai gal iš tos pusės padedi greičiau integruotis.
Kai jaunas atėjau į „Žalgirį“, turėjau aibę gerų pavyzdžių – buvo Marcusas Brownas, Marko Popovičius. Bet nepuoliau jų klausinėti – išmokyk mane to ar ano. Tiesiog žiūrėjau ramiai atsisėdęs, kaip jie žaidžia, skaito situacijas, išeidinėja. O tada turėdavai laiko treniruotėse, atkartodavai, kažką savo pridėdavai, kas geriau.
Kiekvienas turime savo rutiną, ne visų metimo technika vienoda. Vienas sustato kojas vienaip, kitas kitaip.
Iki idealumo galima dirbti ir dirbti. Net dabar bandai kažką, ieškai, vasarą bandai vienaip, kitaip – gal taip dar geriau. Tas tobulėjimas vyksta kasmet.
Jeigu nori išlikti aukštesniame lygyje ir dar pridėti, kaskart turi dirbti ir negali sustoti. Negali būti taip, kad vieną sezoną įmeti 50 proc. metimų, tai viskas – man nebereikia. Niekada nežinai.
Kai tampi geresnis snaiperis, automatiškai gynyba visai kita. Nebegauni metimų, kokius gaudavai anksčiau – laisvesnis ar pusiau laisvas.
Tada už kiekvieną metimą turi dirbti dvigubai stipriau. Tiek atsidengti. Reikia daug dirbti ir nesustoti.
| A.Milaknio vieta Eurolygos istorijoje pagal įmestus trit. | Rungtynės | Mesti trit. | Pataikyti trit. | Procentas | ||
| 13 | 185 | 765 | 327 | 42.75 % | ||
– Kaip krepšinis atrodo 33-ejų?
– Gal daugiau visų rungtynių analizės. Daugiau žiūri video, stengiesi analizuoti savo rungtynes.
Bet viskas prasideda pasiruošime sezonui. Žinai, kad metai eina ir turi vis daugiau prisižiūrėti. Negali nieko nedaryti visą vasarą. Stengiesi palaikyti kūną, mintis, galvą tame lygyje.
– Vienas rūbinės pamatas – Antanas Kavaliauskas pasitraukė iš „Žalgirio“ ir krepšinio. Kaip tos rūbinės kolonos dar laikosi su Pauliumi Jankūnu? Ar likote rūbinės generolais?
– Nieko amžino nėra. Reikia tai priimti kaip natūralų dalyką. Buvome mes, ateis ir perims kiti.
Manau, kad tie jauni lietuviai, kurie dabar yra su mumis, tikrai mato atsidavimą, požiūrį į komandą, rūbinę. Kaip tu ją valdai ir prižiūri.
Manau, tai eina iš kartos į kartą ir tikrai atsiras tų, kurie perims tuos pamatus. Ir juos gal net dar tvirčiau laikys nei mes.
