„Padarėme nuodėmę, tai – nusikaltimas“, – po siaubingo finišo dvikovoje prieš Vitorijos „Baskonia“ praėjusį ketvirtadienį ant žaidėjų niršo Andrea Trinchieri.
Strategas iš Italijos šį mačą įvardijo kaip blogiausią šį sezoną, o jau artėjantį antradienį Kauno „Žalgiris“ turės galimybę atsitiesti bene karščiausioje Senojo žemyno arenoje „Štark“.
Lietuvos flagmano kelyje – Belgrado „Partizan“ su garsiuoju Željko Obradovičiumi priešakyje.
Visiškai sudėtį tarpsezonio metu perstatęs Serbijos klubas buvo įkritęs į ankstyvą šešių pralaimėjimų atkarpą, bet per pastarąsias dvi savaites pranoko „Crvena zvezda“ ir Pirėjo „Olympiakos“ ekipas.
Šiuo metu Belgrado klubas (4 pergalės, 8 nesėkmės) užima 14-ąją poziciją turnyre, „Žalgiris“ – 8-ąją (7 pergalės, 5 nesėkmės).
Ryškiausi žaidėjai „Partizan“ sezono starte – Carlikas Jonesas (13 tšk., 4,4 rez. perd., 16 naud. bal.) ir Tyrique'as Jonesas (10,7 tšk., 5,6 atk. kam., 14,2 naud. bal.).
Ž.Obradovičiaus auklėtiniai Eurolygoje tiek pagal puolimo, tiek pagal gynybos reitingą žygiuoja 12-oje pozicijoje.
„Puikiai žinote kokios specifiškos ir išskirtinės rungtynės man būna Belgrade prieš „Partizan“, – spaudos konferenciją mačo išvakarėse pradėjo Andrea Trinchieri. – „Partizan“ šiuo metu žaidžia gerai, yra labai karšta komanda. Jie laimėjo dvejas puikias rungtynes žaisdami arti tobulumo ribos puolime ir gynyboje. Kitas dalykas – sirgaliai, kiekvienam varžovui apsunkinantys galimybes laimėti. Puikiai žinote, kad laukia labai sudėtingas mačas. Bet kitą vertus, po blogiausių sezono rungtynių su „Baskonia“, po blogiausio sezono kėlinio, kuris mums kainavo labai daug, mes persigrupavome ir bandome suprasti klaidas, kurias padarėme.
Tai nereiškia, jog tos pačios klaidos nebesikartos. Galbūt klaidų situacijos bus kitokios. Kiekvienai Eurolygos komandai šiuo metu varžytis išvykoje su „Partizan“ yra labai sudėtingas darbas. Mes nesame kitokie. Turėsime būti labai susikaupę, turėsime žaisti labai protingai ir efektyviai, o kartais teks kentėti. Kentėti spaudimą, kentėti tai, jog žaidimas nesikloja lengvai. Turėsime tam priešintis, o kartais – sulaikyti kvapą porai minučių, kai galva bus po vandeniu. Galiausiai – išlikti rungtynėse fiziškai ir psichologiškai, jog po 40 minučių galėtume pažvelgti į švieslentę, žinodami, kad padarėme viską.“
– Ar esate per savo karjerą susidūręs su situacija, kai klubas tarpsezonio metu pakeičia praktiškai visą sudėtį? Ir kaip „Partizan“ sekasi su tuo tvarkytis?
– Tai nėra įprastas dalykas, bet jei yra treneris, kuris galėtų viską sutvarkyti, tai – Željko Obradovičius. Matau, kaip komanda tobulėja ir ima žydėti. Jaučiu, kad „Partizan“ gali būti viena iš keturių komandų, gegužę žaisiančių finalo ketverte. Matant visų komandų pakilimus ir nuopuolius, uch...
– Per abu turnyrus „Partizan“ fiksuoja keturių pergalių atkarpą. Ar žaidėjai pradėjo suprasti, ko iš jų yra norima, ar tai lemia kažkokie taktiniai sprendimai?
– Taktiniai dalykai visada yra antraeiliai dalykai. Taktinių sprendimų yra, jie padarė daug dalykų, bet pirmiausia jie turėjo suprasti, kaip turi žaisti kartu. Mano nuomone, „Partizan“ turi ekstra sudėtį. Labai gili gynėjų linija, kurioje – daugybė skirtingų žaidėjų, atletiškų gynėjų, vienas prieš vieną žaidėjų, metikų. Labai agresyvi gynėjų linija. Jei buvęs NBA žaidėjas Duane'as Washingtonas pastarosiose dvejose rungtynėse nežaidė, tai aiškiai nupiešia „Partizan“ sudėties gylio paveikslą.
Dėl šių priežasčių galvoju, kad „Partizan“ yra viena dėl titulo besivaržančių komandų. Jie turėjo sunkų startą, nes tai yra naujai surinkta ekipa. Eurolyga – labai reikli lyga, kai kiekvienose rungtynėse yra baudžiama už kiekvieną klaidą. „Partizan“ pralaimėjo daugybę mačų mažu skirtumu – 2, 3 ar 5 taškais. Visa tai – laiko klausimas. Mums tai irgi galioja. Mes pradėjome gerai, o dabar stringame. Ar aš nustebęs? Ne. Žinoma, kad nenorėčiau dabar būti šioje sunkioje atkarpoje, bet mes vis tiek žaidžiame, vis tiek esame gyvi ir vis tiek bandome kažką pakeisti.
Duobės ateina dėl išorinių veiksnių. Ką aš turiu omenyje? Turėjome sunkių rungtynių, kai neturėjome labai specifiško žaidėjo Aleno Smailagičiaus. Kitas dalykas – turėjome surasti pakitimą Tyrone'ui Wallace'ui, o jį pakeitė žaidėjas, kuris nebuvo žaidęs Europoje. Jis atvyko su tinkamu mentalitetu, nori padėti komandai ir yra kuklus, bet daugybė čia vykstančių dalykų jam yra matomi pirmą kartą gyvenime. Turėjome žaidėjų, kurie pradžioje žaidė šiek tiek virš savo galimybių, o dabar – šiek tiek žemiau savo galimybių. Iš viso to susideda pralaimėjimų atkarpa.
Galbūt matėte kas praėjusią savaitę buvo vietiniuose čempionatuose. Tai yra dalykas, dėl kurių ant jūsų buvau piktas. Tai – trenerio nekontroliuojama situacija. Svarbiausia, kaip tau pavyks atgaivinti savo kūną ir protą po Eurolygos rungtynių mačui vietinėse pirmenybėse. Tą reikia padaryti prieš varžovą, kuris yra visiškai kitame psichologiniame ir fiziniame šviežume. Pralaimėjimai nutinka kiekvieną savaitę. Mes esame laimingi, kad kol kas su tuo tvarkytis sekasi neblogai. Turėjome porą blogų mačų, bet nėra taip, kad komanda būtų nesusifokusavusi ir jai nerūpėtų. Pažvelkime į „Real“ ir kitas Eurolygos komandas – ar joms nerūpi? Ne. Realybė yra tokia, kad gruodį turėsime keturias treniruotes ir vienuolika rungtynių. Keturias treniruotes, kurios nebus pilnos. Pilną treniruotę darome, kai būna dvejos laisvos dienos iki rungtynių. Išvakarėse pilnos treniruotės niekada nebūna. Turėsime vos keturias treniruotes, iš kurių ne visos bus pilnos! Komplikuota, bet su tokia situacija susiduria visi klubai.
– Ar įmanoma Lonnie Walkerį paruošti tam, kas jo laukia „Štark“ arenoje?
– Ne. Jis turės ten vykti ir visą tai pats išgyventi.
– Ar sprendimą dėl neregistruojamo žaidėjo jau esate priėmęs?
– Sprendimas visada priimamas remiantis kai kuriais parametrais. Nėra taip, kad tai sugalvojo nubudęs iš ryto. Dažniausiai iš ryto būnu prastos nuotaikos ir man reikia bent dviejų puodelių kavos, kad galėčiau priimti gerą sprendimą.
Kriterijai yra tokie – žaidėjo sportinė forma, komandos poreikiai, galimos mikrodvikovos ir fizinė krepšininko kondicija. Šie keturi parametrai yra svarbiausi, kai reikia priimti sprendimą.
Aš jau apsisprendęs, kuris žaidėjas nežais.
– Kuo ypatingos rungtynės būna prieš Ž.Obradovičiaus komandas?
– Jis gali pasiūlyti neprilygstamą miksą. Jis pats žaidė geriausiais Jugoslavijos krepšinio laikais kartu su Petrovičiumi, Kukočiumi, Radja, Danilovičiumi, Divacu. Kitas dalykas – jis, mano nuomone, yra geriausias treneris istorijoje. Jis turi greičiausią reakciją, kurios nepalyginsi nė su vienu kitu treneriu. Labai sudėtinga nustebinti Željko. Nėra keista, kad Šaras buvo jo auklėtinis, nes šie treneriai yra labai panašūs.
– Kokią patirtį įgavote per dvejus metus „Partizan“ klube?
– Giliausia patirtis gyvenime. Tuo metu „Partizan“ buvo kitoks. Jiems reikėjo kažko, kas jiems suteiktų viltį, jog seni geri laikai gali sugrįžti. Jie neturėjo vilties, jie strigo. Vykau ten, nes tai yra „Partizan“. Tokiai atvejais biudžetas ir žaidėjai nėra svarbu. Tai yra kažkas, ko iš manęs niekas negalės atimti. Gali laimėti ar pralaimėti, gali dirbti gerai ar blogai, bet yra atsakomybė, kai treniruoji „Partizan“ ar „Žalgirį“. Atsakomybė slypi ne rezultate, o tame, kaip kietai tavo komanda žaidžia, kaip tavo žaidėjai aukojasi ir viršija savo galimybių ribas. Jei sirgaliai pamatys, kad krepšininko pastangos viršija limitus, jie bus patenkinti bet kokiu rezultatu ir gerbs tai. Jaučiau tai „Partizan“ klube. Esu dėkingas šiai organizacijai, o dabar žinau, kad komanda yra gerose rankose. Nežinau, ar „Partizan“ dabar būtų tokia, jei nebūčiau ten praleidęs dvejų metų. Žinau, kad ten grupė žaidėjų žaidė dviem lygiais aukščiau nei kad buvo jų tikrasis talentas leido.
– Kokias kitas tris komandas regite finalo ketverte be „Partizan“?
– Jūs prašote per daug. Daviau jums vieną komandą, o jums reikia dar trijų. Matėte rezultatus – visi favoritai praėjusią savaitę Eurolygoje pralaimėjo. Labai sudėtinga nuspėti.